TEXT 51

Tekst

Tekstas

arjuna uvāca
dṛṣṭvedaṁ mānuṣaṁ rūpaṁ
tava saumyaṁ janārdana
idānīm asmi saṁvṛttaḥ
sa-cetāḥ prakṛtiṁ gataḥ

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna ütles; dṛṣṭvā — nähes; idam — seda; mānuṣam — inimlikku; rūpam — kuju; tava — Sinu; saumyam — väga ilusat; janārdana — oo, vaenlaste nuhtleja; idānīm — praegu; asmi — mina olen; saṁvṛttaḥ — rahunenud; sa-cetāḥ — minu teadvuses; prakṛtim — oma enda loomuse juurde; gataḥ — tagasi pöördunud.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; dṛṣṭvā — regėdamas; idam — šį; mānuṣam — žmogaus; rūpam — pavidalą; tava — Tavo; saumyam — labai gražų; janārdana — o priešų baudėjau; idānīm — dabar; asmi — aš esu; saṁvṛttaḥ — nurimusios; sa-cetāḥ — sąmonės; prakṛtim — į savo paties prigimtį; gataḥ — sugrįžęs.

Translation

Kui Arjuna nägi Kṛṣṇat Tema algsel kujul, ütles ta: Oo, Janārdana, nähes Sinu ülimalt ilusat inimnäolist keha, on mu mõistus nüüd rahunenud ning mu algne loodus taastunud.

Išvydęs Kṛṣṇą pirminiu Jo pavidalu, Arjuna tarė: O Janārdana, regėdamas Tave nuostabios žmogaus išvaizdos, atgavau dvasios ramybę ir atsitokėjau.

Purport

Sõnad mānuṣaṁ rūpam näitavad siin selgelt, et Jumala Kõrgeima Isiksuse algne kuju on kahekäeline. Käesolevas värsis kinnitatakse, et need, kes pilkavad Kṛṣṇat, pidades Teda tavaliseks inimeseks, ei tunne Tema jumalikku loomust. Kui Kṛṣṇa oleks tavaline inimene, kuidas saaks Ta siis ilmutada End kõiksuse kujul ning seejärel taas neljakäelise Nārāyaṇa kujul? Seega öeldakse „Bhagavad-gītās" väga selgelt, et see, kes peab Kṛṣṇat tavaliseks inimeseks ning kes eksitab teisi lugejaid öeldes, et Kṛṣṇas kõneleb impersonaalne Brahman, teeb suurimat ülekohut. Kṛṣṇa on näidanud Oma kõiksuse kuju ja neljakäelist Viṣṇu kuju. Kuidas saab Ta siis olla tavaline inimene? Puhas pühendunu ei lase end segada eksitavatest „Bhagavad-gītā" kommentaaridest, sest ta teab, mis on mis. „Bhagavad-gītā" algsed värsid on kirkad kui päike, nende nägemiseks pole vaja teadmatute kommenteerijate lambivalgust.

KOMENTARAS: Žodžiai mānuṣaṁ rūpam aiškiai kalba apie tai, kad pirminis Aukščiausiojo Dievo Asmens pavidalas – dvirankis. Kas pajuokia Kṛṣṇą laikydamas Jį paprastu žmogumi, tas nepažįsta Jo dieviškos prigimties. Jeigu Kṛṣṇa būtų paprastas žmogus, argi Jis galėtų apreikšti visatos pavidalą, o po to vėl tapti keturrankiu Nārāyaṇa? Todėl „Bhagavad-gītoje“ aiškiai pasakyta, kad tas, kuris laiko Kṛṣṇą paprastu žmogumi ir klaidina skaitytoją tvirtindamas, kad Kṛṣṇos vardu kalba beasmenis Brahmanas, daro didžiausią neteisybę. Kṛṣṇa juk atskleidė visatos bei keturrankį Viṣṇu pavidalą – tad ar gali Jis būti paprastas žmogus? Tyro bhakto nesupainioja klaidingi „Bhagavad-gītos“ komentarai, nes jis žino, kas yra kas. Autentiški „Bhagavad-gītos“ posmai skaistūs kaip saulė – jiems netrūksta blyškios lempų šviesos, kuria taip nori juos apšviesti kvaili komentatoriai.