TEXT 37

Tekst

Tekstas

kasmāc ca te na nameran mahātman
garīyase brahmaṇo ’py ādi-kartre
ananta deveśa jagan-nivāsa
tvam akṣaraṁ sad-asat tat paraṁ yat

Synonyms

kasmāt — miks; ca — samuti; te — Sulle; na — ei; nameran — nad peaksid avaldama väärilist lugupidamist; mahā-ātman — oo, võimsaim; garīyase — kes Sa oled parem; brahmaṇaḥ — kui Brahmā; api — ehkki; ādi-kartre — kõrgeimale loojale; ananta — oo, piiramatu; deva-īśa — oo, jumalate Jumal; jagat-nivāsa — oo, universumi pelgupaik; tvam — Sina oled; akṣaram — hävimatu; sat-asat — põhjuse ja tulemuse suhtes; tat param — transtsendentaalne; yat — sest.

kasmāt — kodėl; ca — taip pat; te — Tau; na — ne; nameran — jie turi reikšti tinkamą pagarbą; mahā-ātman — o didysis; garīyase — kuris esi geresnis; brahmaṇaḥ — už Brahmą; api — nors; ādi-kartre — aukščiausiam kūrėjui; ananta — o beribi; deva-īśa — o dievų Dieve; jagat-nivāsa — o visatos prieglobsti; tvam — Tu esi; akṣaram — neišsenkantis; sat-asat — priežasčiai ir pasekmei; tat param — transcendentalus; yat — kadangi.

Translation

Oo, võimsaim, võimsam isegi kui Brahmā, Sina oled algne looja. Miks ei peaks nad siis avaldama Sulle oma sügavat lugupidamist? Oo, piiritu, jumalate Jumal, universumi pelgupaik! Sa oled võidetamatu allikas, kõikide põhjuste põhjus, transtsendentaalne selle materiaalse avaldumise suhtes.

O didysis, didingesnis ir už Brahmą, Tu – pirminis kūrėjas, tad kodėl jie neturėtų Tau pagarbiai lenktis? O beribi, dievų Dieve, visatos prieglobsti! Tu – neišsenkanti versmė, visų priežasčių priežastis, Tu transcendentalus šiai materialiai kūrinijai.

Purport

Oma austusavaldusega Kṛṣṇale näitab Arjuna, et Kṛṣṇat peaksid kummardama kõik inimesed. Kṛṣṇa on kõikeläbiv ning Ta on iga hinge Hing. Käesolevas värsis pöördub Arjuna Kṛṣṇa poole nimega Mahātmā, mis näitab, et Kṛṣṇa on kõige suuremeelsem ja piiritum. Sõna ananta viitab sellele, et pole midagi, mis ei oleks kaetud Kõigekõrgema Jumala mõju ja energiaga, ning deveśa tähendab, et Kṛṣṇa on kõikide pooljumalate valitseja ja neist kõigist kõrgemal seisev. Tema on terve universumi varjupaik. Arjuna arvas, et kõikidele täiuslikele elusolenditele ja võimsatele pooljumalatele oleks kohane avaldada Kṛṣṇale oma sügavat lugupidamist, sest pole kedagi, kes oleks võimsam kui Kõigekõrgem Jumal. Arjuna rõhutab eriti, et Kṛṣṇa on võimsam kui Brahmā, sest Brahmā loojaks oli Kṛṣṇa. Brahmā on sündinud lootoselille varrest, mis kasvas Garbhodakaśāyī Viṣṇu nabast. Garbhodakaśāyī Viṣṇu on aga Kṛṣṇa täielik ekspansioon ning seepärast peavad Brahmā ja Śiva, kes sündis Brahmāst, ning kõik teised pooljumalad, avaldama Kṛṣṇale oma sügavat lugupidamist. „Śrīmad-Bhāgavatamis" öeldakse, et Śiva, Brahmā ja teised samalaadsed pooljumalad kummardavad Jumalat. Sõna akṣaram on väga oluline, sest see materiaalne loome allub hävingule, kuid Jumal seisab sellest materiaalsest loomest kõrgemal. Ta on kõikide põhjuste põhjus ning sellisena seisab Ta kõrgemal nii kõikidest selles materiaalses looduses viibivatest, tingimustest sõltuvatest hingedest kui ka materiaalsest kosmilisest avaldumisest endast. Seega on Ta kõikvõimas ja kõrgeim.

KOMENTARAS: Išreikšdamas pagarbą Kṛṣṇai tokiais žodžiais Arjuna parodo, kad kiekvienas turi garbinti Kṛṣṇą. Jis – visa persmelkiantis ir Jis – visų sielų siela. Arjuna kreipiasi į Kṛṣṇą, vadindamas Jį mahātma ir tuo sakydamas, kad Kṛṣṇa – pats didžiadvasiškiausias ir beribis. Žodis ananta reiškia, kad absoliučiai viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties valdžioje, ir kad nėra nieko, ko neapimtų Jo energija, o žodis deveśa reiškia, kad Jo valdžioje yra visi pusdieviai, ir Jis yra aukščiau jų. Jis – visos visatos prieglobstis. Be to, Arjunos manymu, natūralu, jog visos tobulos gyvosios esybės ir visi galingieji pusdieviai pagarbiai lenkiasi Kṛṣṇai, kadangi nieko nėra už Jį didingesnio. Arjuna ypač pabrėžia tai, kad Kṛṣṇa didingesnis už Brahmą, nes Jis – Brahmos kūrėjas. Brahmā gimė iš lotoso, kurio stiebas išaugo iš Garbhodakaśāyī Viṣṇu, pilnutinės Kṛṣṇos ekspansijos, bambos. Todėl ir Brahmā, ir iš Brahmos gimęs Viešpats Śiva bei kiti pusdieviai turi su pagarba lenktis Kṛṣṇai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ sakoma, kad Viešpatį gerbia ir Viešpats Śiva, ir Brahmā, ir kiti pusdieviai. Žodis akṣaram labai reikšmingas, nes materiali kūrinija pasmerkta sunaikinimui, tačiau Viešpats anapus jos. Jis – visų priežasčių priežastis, ir todėl yra aukštesnis už visas materialios gamtos sąlygotas sielas bei už patį materialų kosminį pasaulį. Todėl Jis – visų aukščiausių Aukščiausias.