Skip to main content

TEXT 14

TEXT 14

Tekst

Tekstas

tataḥ sa vismayāviṣṭo
hṛṣṭa-romā dhanañ-jayaḥ
praṇamya śirasā devaṁ
kṛtāñjalir abhāṣata
tataḥ sa vismayāviṣṭo
hṛṣṭa-romā dhanañ-jayaḥ
praṇamya śirasā devaṁ
kṛtāñjalir abhāṣata

Synonyms

Synonyms

tataḥ — seejärel; saḥ — tema; vismaya-āviṣṭaḥ — olles haaratud imestusest; hṛṣṭa-romā — ihukarvad seismas püsti suurest ekstaasist; dhanañjayaḥ — Arjuna; praṇamya — avaldades lugupidamist; śirasā — peaga; devam — Jumala Kõrgeimale Isiksusele; kṛta-añjaliḥ — peod kokku surutud; abhāṣata — hakkas kõnelema.

tataḥ — tada; saḥ — jis; vismaya-āviṣṭaḥ — nuostabos apimtas; hṛṣṭa-romā — iš didelės ekstazės ant kūno pasišiaušusiais plaukais; dhanañjayaḥ — Arjuna; praṇamya — lenkdamas; śirasā — galvą; devam — Aukščiausiajam Dievo Asmeniui; kṛta-añjaliḥ — sudėtomis rankomis; abhāṣata — ėmė kalbėti.

Translation

Translation

Hämmelduses ja imestuses, ihukarvad suurest ekstaasist püsti seismas, langetas Arjuna pea, avaldamaks lugupidamist Kõigekõrgemale Jumalale, ning surudes peod kokku, hakkas ta palvetama Jumala poole.

Tuomet, suglumęs ir nustebęs, piestu stojusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą reikšdamas pagarbą ir sudėjęs rankas ėmė melstis Aukščiausiajam Viešpačiui.

Purport

Purport

Kohe pärast seda, kui Jumal ilmutas End Arjunale kõiksuse kujul, muutusid nendevahelised suhted. Varemalt oli Kṛṣṇa ja Arjuna vahel sõprussuhe, kuid peale sellist ilmutust avaldab Arjuna Kṛṣṇale oma lugupidamist sügava aupaklikkusega, lausudes kokku surutud peopesadega Kṛṣṇale palveid. Ta ülistab Jumala kõiksuse kuju. Seega ei suhtu Arjuna Kṛṣṇasse enam mitte kui lihtsalt oma sõpra, vaid on Tema imelisusest vaimustuses. Suured pühendunud näevad Kṛṣṇat kui kõikvõimalike suhete allikat. Pühakirjades nimetatakse kahtteist põhilist suhete laadi, ning kõik need on esindatud Kṛṣṇas. Öeldakse, et Kṛṣṇa on elusolendite vaheliste kõikvõimalike suhete ookean, olgu nendeks elusolenditeks kaks tavalist elusolendit, jumalad või Kõigekõrgem Jumal ja Tema pühendunud.

KOMENTARAS: Dieviškas regėjimas iš karto pakeitė Arjunos ir Kṛṣṇos santykius. Jei anksčiau jie buvo paremti draugyste, tai dabar, po apreiškimo, Arjuna su didžia pagarba lenkiasi ir sudėjęs rankas meldžiasi Kṛṣṇai. Jis šlovina visatos pavidalą. Taigi Arjunos draugiški jausmai Kṛṣṇai dabar virto gilia nuostaba. Didiesiems bhaktams Kṛṣṇa – visų santykių šaltinis. Šventraščiai nurodo dvylika svarbiausių savitarpio santykių rūšių, ir visi jie būdingi Kṛṣṇai. Pasakyta, kad Jis – vandenynas visų santykių, užsimezgančių tarp gyvųjų esybių, tarp dievų, bei tarp Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų.

Antud hetkel oli Arjuna täis imestust ning, ehkki ta oli loomult väga tagasihoidlik, rahulik ja vaikne, sattus ta niivõrd suurde ekstaasi, et tema ihukarvad tõusid püsti ning ta hakkas kokkusurutud peopesadega avaldama oma lugupidamist Kõigekõrgemale Jumalale. Loomulikult ei tundnud ta hirmu. Ta oli vaimustuses Kõigekõrgema Jumala poolt ilmutatud imedest ning tema suhe Kṛṣṇaga oli sel hetkel kantud sellisest meelestatusest. Arjuna loomulikule sõprussuhtele Kṛṣṇaga lisandus imestus ning ta käitus vastavalt sellele.

Arjuną pagavo nuostaba, ir nors iš prigimties jis buvo nuosaikus, santūrus bei ramus, jo nuostaba virto ekstaze, piestu stojosi plaukai, ir sudėjęs rankas maldai, jis ėmė garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Žinoma, tai nebuvo baimė – jis buvo sužavėtas Aukščiausiojo Viešpaties stebuklais. Lemiantis jo elgseną veiksnys šiuo atveju – nuostaba. Natūralų jam meilės kupiną draugystės jausmą išstūmė nuostaba, kuri užvaldė Arjuną ir lėmė tokią jo reakciją.