Skip to main content
Biblioteca » El Bhagavad-gītā tal como es » CAPÍTULO 11

TEXT 19

TEXT 19

Texto

Tekstas

anādi-madhyāntam ananta-vīryam
ananta-bāhuṁ śaśi-sūrya-netram
paśyāmi tvāṁ dīpta-hutāśa-vaktraṁ
sva-tejasā viśvam idaṁ tapantam
anādi-madhyāntam ananta-vīryam
ananta-bāhuṁ śaśi-sūrya-netram
paśyāmi tvāṁ dīpta-hutāśa-vaktraṁ
sva-tejasā viśvam idaṁ tapantam

Palabra por palabra

Synonyms

anādi — sin principio; madhya — sin medio; antam — sin fin; ananta — ilimitado; vīryam — glorias; ananta — ilimitados; bāhum — brazos; śaśi — la Luna; sūrya — el Sol; netram — ojos; paśyāmi — veo; tvām — Tú; dīpta — ardiente; hutāśa-vaktram — fuego que Te sale de la boca; sva-tejasā — por Tu resplandor; viśvam — el universo; idam — este; tapantam — calentando.

anādi — be pradžios; madhya — vidurio; antam — ar pabaigos; ananta — beribė; vīryam — šlovė; ananta — be galo daug; bāhum — rankų; śaśi — mėnulis; sūrya — ir saulė; netram — akys; paśyāmi — aš regiu; tvām — Tave; dīpta — liepsnojančią; hutāśa-vaktram — ugnį, sklindančią iš Tavo burnos; sva-tejasā — Savo spindesiu; viśvam — visatą; idam — šią; tapantam — kaitinantį.

Traducción

Translation

Tú no tienes origen, intermedio ni fin. Tu gloria es ilimitada. Tú tienes innumerables brazos, y el Sol y la Luna son Tus ojos. Te veo con un fuego ardiente que Te sale de la boca, quemando todo este universo con Tu propio resplandor.

Tu be pradžios, be vidurio ir be pabaigos. Beribė Tavo šlovė. Tavo rankų – nesuskaičiuojama daugybė, o saulė ir mėnuo – Tavo akys. Aš regiu iš Tavo burnos plūstančią liepsną ir matau kaip Savo spinduliais Tu degini visą visatą.

Significado

Purport

El alcance de las seis opulencias de la Suprema Personalidad de Dios no tiene límite. Aquí y en muchos otros lugares ocurre una repetición, pero, según las Escrituras, la repetición de las glorias de Kṛṣṇa no es una debilidad literaria. Se dice que en un momento de confusión, de asombro o de gran éxtasis, se repiten las mismas cosas una y otra vez. Eso no es un defecto.

KOMENTARAS: Šešioms Aukščiausiojo Dievo Asmens vertenybėms nėra nei galo, nei krašto. Šiame posme, kaip ir daugelyje kitų, kartojami tie patys žodžiai, tačiau pasak šventraščių, nuolatinis Kṛṣṇos šlovinimas nėra literatūrinis trūkumas. Sakoma, kad suglumus, pagavus nuostabai ar didelei ekstazei, vis kartojami tie patys žodžiai. Taigi kartojimasis nėra joks trūkumas.