TEXT 27

Devanagari

नैते सृती पार्थ जानन्योगी मुह्यति कश्चन ।
तस्मात्सर्वेषु कालेषु योगयुक्तो भवार्जुन ॥ २७ ॥

Text

Tekstas

naite sṛtī pārtha jānan
yogī muhyati kaścana
tasmāt sarveṣu kāleṣu
yoga-yukto bhavārjuna

Synonyms

na — never; ete — these two; sṛtī — different paths; pārtha — O son of Pṛthā; jānan — even if he knows; yogī — the devotee of the Lord; muhyati — is bewildered; kaścana — any; tasmāt — therefore; sarveṣu kāleṣu — always; yoga-yuktaḥ — engaged in Kṛṣṇa consciousness; bhava — just become; arjuna — O Arjuna.

na — niekada; ete — šie du; sṛtī — skirtingi keliai; pārtha — o Pṛthos sūnau; jānan — net žinantį; yogī — Viešpaties bhaktą; muhyati — suklaidina; kaścana — bet kuris; tasmāt — todėl; sarveṣu kāleṣu — visada; yoga- yuktaḥ — užimtas Kṛṣṇos sąmone; bhava — būk; arjuna — o Arjuna.

Translation

Although the devotees know these two paths, O Arjuna, they are never bewildered. Therefore be always fixed in devotion.

Nors bhaktai ir žino šiuos du kelius, o Arjuna, jie nesiblaško. Todėl visada tebūna tvirtas tavo pasiaukojimas.

Purport

Kṛṣṇa is here advising Arjuna that he should not be disturbed by the different paths the soul can take when leaving the material world. A devotee of the Supreme Lord should not worry whether he will depart by arrangement or by accident. The devotee should be firmly established in Kṛṣṇa consciousness and chant Hare Kṛṣṇa. He should know that concern over either of these two paths is troublesome. The best way to be absorbed in Kṛṣṇa consciousness is to be always dovetailed in His service, and this will make one’s path to the spiritual kingdom safe, certain and direct. The word yoga-yukta is especially significant in this verse. One who is firm in yoga is constantly engaged in Kṛṣṇa consciousness in all his activities. Śrī Rūpa Gosvāmī advises, anāsaktasya viṣayān yathārham upayuñjataḥ: one should be unattached in material affairs and do everything in Kṛṣṇa consciousness. By this system, which is called yukta-vairāgya, one attains perfection. Therefore the devotee is not disturbed by these descriptions, because he knows that his passage to the supreme abode is guaranteed by devotional service.

KOMENTARAS: Čia Kṛṣṇa Arjunai pataria nesijaudinti dėl skirtingų kelių, kuriuos gali pasirinkti materialų pasaulį paliekanti siela – Aukščiausiojo Viešpaties bhaktui neturi rūpėti, ar pasaulį jis paliks tam pasiruošęs, ar atsitiktinai. Jis turi būti tvirtos Kṛṣṇos sąmonės ir kartoti Hare Kṛṣṇa, o taip pat žinoti, kad domėjimasis šiais dviem keliais – daug rūpesčių kainuojantis užsiėmimas. Geriausias būdas būti pasinėrus į Kṛṣṇos sąmonę – visada Jam tarnauti, tada kelias į dvasinę karalystę bus saugus, patikimas ir tiesus. Ypač svarbus šiame posme yra žodis yoga-yukta. Tvirtas yogas visada veikia Kṛṣṇos sąmonės dvasia. Šri Rūpa Gosvāmis pataria: anāsaktasya viṣayān yathārham upayuñjataḥ – reikia tvarkyti materialius reikalus prie jų neprisirišant ir viską daryti su Kṛṣṇos sąmone. Ši sistema vadinasi yukta-vairāgya, ji padeda pasiekti tobulumą. Taigi bhaktas nesijaudina, skaitydamas apie tuos du kelius, nes jis žino, kad pasiaukojimo tarnystė garantuoja, jog jis pateks į aukščiausiąją buveinę.