TEXT 4

Devanagari

भूमिरापोऽनलो वायु: खं मनो बुद्धिरेव च ।
अहङ्कार इतीयं मे भिन्ना प्रकृतिरष्टधा ॥ ४ ॥

Text

Tekstas

bhūmir āpo ’nalo vāyuḥ
khaṁ mano buddhir eva ca
ahaṅkāra itīyaṁ me
bhinnā prakṛtir aṣṭadhā

Synonyms

bhūmiḥ — earth; āpaḥ — water; analaḥ — fire; vāyuḥ — air; kham — ether; manaḥ — mind; buddhiḥ — intelligence; eva — certainly; ca — and; ahaṅkāraḥ — false ego; iti — thus; iyam — all these; me — My; bhinnā — separated; prakṛtiḥ — energies; aṣṭadhā — eightfold.

bhūmiḥ — žemė; āpaḥ — vanduo; analaḥ — ugnis; vāyuḥ — oras; kham — eteris; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; eva — tikrai; ca — ir; ahaṅkāraḥ — klaidinga savimonė; iti — taip; iyam — visos šios; me — Mano; bhinnā — atsietos; prakṛtiḥ — energijos; aṣṭadhā — aštuonios.

Translation

Earth, water, fire, air, ether, mind, intelligence and false ego – all together these eight constitute My separated material energies.

Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidinga savimonė – visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.

Purport

The science of God analyzes the constitutional position of God and His diverse energies. Material nature is called prakṛti, or the energy of the Lord in His different puruṣa incarnations (expansions) as described in the Nārada Pañcarātra, one of the Sātvata-tantras:

KOMENTARAS: Dievo mokslas analizuoja Dievo ir įvairių Jo energijų prigimtinį būvį. Materiali gamta vadinama prakṛti, arba Viešpaties, egzistuojančio įvairiomis puruṣos inkarnacijomis (ekspansijomis), energija. „Sātvata-tantra“ apie tai sako:

viṣṇos tu trīṇi rūpāṇi
puruṣākhyāny atho viduḥ
ekaṁ tu mahataḥ sraṣṭṛ
dvitīyaṁ tv aṇḍa-saṁsthitam
tṛtīyaṁ sarva-bhūta-sthaṁ
tāni jñātvā vimucyate

“For material creation, Lord Kṛṣṇa’s plenary expansion assumes three Viṣṇus. The first one, Mahā-viṣṇu, creates the total material energy, known as the mahat-tattva. The second, Garbhodaka-śāyī Viṣṇu, enters into all the universes to create diversities in each of them. The third, Kṣīrodaka-śāyī Viṣṇu, is diffused as the all-pervading Supersoul in all the universes and is known as Paramātmā. He is present even within the atoms. Anyone who knows these three Viṣṇus can be liberated from material entanglement.”

„Materialiam pasauliui kurti pilnutinė Viešpaties Kṛṣṇos ekspansija įgyja tris Viṣṇu pavidalus. Pirmasis Viṣṇu, Mahā-Viṣṇu, kuria visuminę materijos energiją, vadinamą mahat-tattva. Antrasis – Garbhodakaśāyī Viṣṇu, įeina į visas visatas, kad kiekvienoje jų sukurtų įvairovę. O trečiasis – Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, pasklinda po visas visatas kaip visa persmelkianti Supersiela, Paramātma. Ji glūdi netgi atomuose. Tas, kuris suvokia šiuos tris Viṣṇu, ištrūksta iš materijos pinklių.“

This material world is a temporary manifestation of one of the energies of the Lord. All the activities of the material world are directed by these three Viṣṇu expansions of Lord Kṛṣṇa. These puruṣas are called incarnations. Generally one who does not know the science of God (Kṛṣṇa) assumes that this material world is for the enjoyment of the living entities and that the living entities are the puruṣas – the causes, controllers and enjoyers of the material energy. According to Bhagavad-gītā this atheistic conclusion is false. In the verse under discussion it is stated that Kṛṣṇa is the original cause of the material manifestation. Śrīmad-Bhāgavatam also confirms this. The ingredients of the material manifestation are separated energies of the Lord. Even the brahma-jyotir, which is the ultimate goal of the impersonalists, is a spiritual energy manifested in the spiritual sky. There are no spiritual diversities in the brahma-jyotir as there are in the Vaikuṇṭha-lokas, and the impersonalist accepts this brahma-jyotir as the ultimate eternal goal. The Paramātmā manifestation is also a temporary all-pervasive aspect of the Kṣīrodaka-śāyī Viṣṇu. The Paramātmā manifestation is not eternal in the spiritual world. Therefore the factual Absolute Truth is the Supreme Personality of Godhead Kṛṣṇa. He is the complete energetic person, and He possesses different separated and internal energies.

Šis materialus pasaulis – tai laikinas vienos iš Viešpaties energijų pasireiškimas. Materialaus pasaulio vyksmą valdo trys Viṣṇu – Viešpaties Kṛṣṇos ekspansijos. Tie trys puruṣos vadinami inkarnacijomis. Paprastai tas, kuris neišmano Dievo (Kṛṣṇos) mokslo, galvoja, kad materialusis pasaulis skirtas gyvosioms esybėms mėgautis, kad jos yra puruṣos – materialios energijos priežastys, valdovės ir ja besimėgaujantys subjektai. Anot „Bhagavad-gītos“, tokia ateistinė išvada visiškai neteisinga. Aptariamasis posmas tvirtina, kad pirminė materialios reiškinijos priežastis – tai Kṛṣṇa. Apie tai liudija ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Materialios reiškinijos sudedamosios dalys – tai atsietos Viešpaties energijos. O brahmajyoti, galutinis impersonalistų tikslas – tai dvasinė energija, veikianti dvasiniame danguje. Brahmajyoti nėra dvasinės įvairovės, kuri būdinga Vaikuṇṭhalokoms, bet impersonalistai ją laiko amžinu galutiniu tikslu. Paramātmos manifestacija irgi yra laikina, Ji – visa persmelkiantis Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu aspektas. Paramātmos manifestacija neturi amžinos egzistencijos dvasiniame pasaulyje. Todėl tikroji Absoliuti Tiesa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa. Jis – visų energijų šaltinis, Asmuo, valdantis įvairias atsietas bei vidines energijas.

In the material energy, the principal manifestations are eight, as above mentioned. Out of these, the first five manifestations, namely earth, water, fire, air and sky, are called the five gigantic creations or the gross creations, within which the five sense objects are included. They are the manifestations of physical sound, touch, form, taste and smell. Material science comprises these ten items and nothing more. But the other three items, namely mind, intelligence and false ego, are neglected by the materialists. Philosophers who deal with mental activities are also not perfect in knowledge because they do not know the ultimate source, Kṛṣṇa. The false ego – “I am,” and “It is mine,” which constitute the basic principle of material existence – includes ten sense organs for material activities. Intelligence refers to the total material creation, called the mahat-tattva. Therefore from the eight separated energies of the Lord are manifest the twenty-four elements of the material world, which are the subject matter of Sāṅkhya atheistic philosophy; they are originally offshoots from Kṛṣṇa’s energies and are separated from Him, but atheistic Sāṅkhya philosophers with a poor fund of knowledge do not know Kṛṣṇa as the cause of all causes. The subject matter for discussion in the Sāṅkhya philosophy is only the manifestation of the external energy of Kṛṣṇa, as it is described in the Bhagavad-gītā.

Jau minėta, kad materialią energiją sudaro aštuonios pagrindinės apraiškos. Iš jų pirmosios penkios – žemė, vanduo, ugnis, oras ir erdvė – vadinamos penkiais gigantiškais, arba grubiaisiais kūriniais; prie tų apraiškų dar reikia priskirti penkis juslių objektus. Tai – materialus garsas, lytėjimas, pavidalas, skonis ir kvapas. Materialus mokslas nagrinėja tik šias dešimt kategorijų ir daugiau nieko, o kitų trijų – proto, intelekto bei klaidingos savimonės – materialistai nepaiso. Protinį darbą dirbančių filosofų žinojimas irgi netobulas, nes jie nepažįsta pirminio šaltinio – Kṛṣṇos. Klaidinga savimonė (besireiškianti sąvokomis „aš“, „mano“) – fundamentalus materialios būties pagrindas, ji apima dešimt jutimo organų, skirtų materialiai veiklai. Intelektas nurodo visuminę materijos kūriniją, vadinamą mahat- tattva. Taigi aštuonios atsietos Viešpaties energijos suformuoja dvidešimt keturis materialaus pasaulio pradmenis, kurie yra ateistinės sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas. Šie pradmenys pagal savo kilmę yra nuo Kṛṣṇos atsieti Jo energijų dariniai, o menką žinių kraitį turintys sāṅkhyos filosofai ateistai nežino, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis. Sāṅkhyos filosofijos tyrinėjimo objektas tėra išorinės Kṛṣṇos energijos apraiškos, kurias aprašo „Bhagavad-gīta“.