TEXT 23

Devanagari

अन्तवत्तु फलं तेषां तद्भ‍वत्यल्पमेधसाम् ।
देवान्देवयजो यान्ति मद्भ‍क्ता यान्ति मामपि ॥ २३ ॥

Text

Tekstas

antavat tu phalaṁ teṣāṁ
tad bhavaty alpa-medhasām
devān deva-yajo yānti
mad-bhaktā yānti mām api

Synonyms

anta-vat — perishable; tu — but; phalam — fruit; teṣām — their; tat — that; bhavati — becomes; alpa-medhasām — of those of small intelligence; devān — to the demigods; deva-yajaḥ — the worshipers of the demigods; yānti — go; mat — My; bhaktāḥ — devotees; yānti — go; mām — to Me; api — also.

anta-vat — netvarūs; tu — tačiau; phalam — vaisiai; teṣām — jų; tat — tie; bhavati — tampa; alpa-medhasām — tų, kurių menka nuovoka; devān — pas pusdievius; deva-yajaḥ — pusdievių garbintojai; yānti — eina; mat — Mano; bhaktāḥ — bhaktai; yānti — eina; mām — pas Mane; api — taip pat.

Translation

Men of small intelligence worship the demigods, and their fruits are limited and temporary. Those who worship the demigods go to the planets of the demigods, but My devotees ultimately reach My supreme planet.

Menkos nuovokos žmonės garbina pusdievius, o to garbinimo vaisiai – riboti bei laikini. Pusdievių garbintojai eina į pusdievių planetas, bet Mano bhaktai galiausiai pasiekia aukščiausiąją Mano planetą.

Purport

Some commentators on the Bhagavad-gītā say that one who worships a demigod can reach the Supreme Lord, but here it is clearly stated that the worshipers of demigods go to the different planetary systems where various demigods are situated, just as a worshiper of the sun achieves the sun or a worshiper of the demigod of the moon achieves the moon. Similarly, if anyone wants to worship a demigod like Indra, he can attain that particular god’s planet. It is not that everyone, regardless of whatever demigod is worshiped, will reach the Supreme Personality of Godhead. That is denied here, for it is clearly stated that the worshipers of demigods go to different planets in the material world but the devotee of the Supreme Lord goes directly to the supreme planet of the Personality of Godhead.

KOMENTARAS: Kai kurie „Bhagavad-gītos“ komentatoriai tvirtina, kad žmogus, garbinantis pusdievį, gali pasiekti Aukščiausiąjį Viešpatį, tačiau čia aiškiai pasakyta, kad pusdievių garbintojai eina į skirtingas pusdievių planetų sistemas, kuriose gyvena įvairūs pusdieviai, pvz.: Saulės garbintojas eina į Saulę, Mėnulio garbintojas – į Mėnulį. O štai norintieji garbinti kurį nors kitą pusdievį, pvz. Indrą, patenka į jo planetą. Negalima pasakyti, jog nesvarbu, kokį pusdievį garbintum, vis tiek pasieksi Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Posmas paneigia tokį teiginį, nes juk aiškiai pasakyta, kad pusdievių garbintojai eina į skirtingas materialaus pasaulio planetas, o Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai eina tiesiog į aukščiausiąją Dievo Asmens planetą.

Here the point may be raised that if the demigods are different parts of the body of the Supreme Lord, then the same end should be achieved by worshiping them. However, worshipers of the demigods are less intelligent because they don’t know to what part of the body food must be supplied. Some of them are so foolish that they claim that there are many parts and many ways to supply food. This isn’t very sanguine. Can anyone supply food to the body through the ears or eyes? They do not know that these demigods are different parts of the universal body of the Supreme Lord, and in their ignorance they believe that each and every demigod is a separate God and a competitor of the Supreme Lord.

Gali būti pateiktas toks argumentas: jei pusdieviai – skirtingos Aukščiausiojo Viešpaties kūno dalys, tai garbinant juos turėtų būti pasiekiamas tas pats tikslas, kaip ir garbinant Aukščiausiąjį Viešpatį. Tačiau pusdievių garbintojai yra menkos nuovokos, nes nežino, kuriai kūno daliai reikia tiekti maistą. Kai kurie jų tokie kvaili, jog net tvirtina, kad yra daug kūno dalių, kurias galima pamaitinti, ir kad tam yra daug būdų. Bet tie būdai nepatikimi. Ar galima pamaitinti kūną per ausis ar akis? Tokie žmonės nežino, kad pusdieviai – skirtingos Aukščiausiojo Viešpaties visatos kūno dalys, ir dėl savo neišmanymo tiki, kad kiekvienas pusdievis yra savarankiškas Dievas ir Aukščiausiojo Viešpaties varžovas.

Not only are the demigods parts of the Supreme Lord, but ordinary living entities are also. In the Śrīmad-Bhāgavatam it is stated that the brāhmaṇas are the head of the Supreme Lord, the kṣatriyas are His arms, the vaiśyas are His waist, the śūdras are His legs, and all serve different functions. Regardless of the situation, if one knows that both the demigods and he himself are part and parcel of the Supreme Lord, his knowledge is perfect. But if he does not understand this, he achieves different planets where the demigods reside. This is not the same destination the devotee reaches.

Ne tik pusdieviai, bet ir paprastos gyvosios esybės yra Aukščiausiojo Viešpaties dalys. „Śrīmad-Bhāgavatam“ pasakyta, kad brahmanai yra Aukščiausiojo Viešpaties galva, kṣatriyai – rankos, vaiśyai – juosmuo, śūdros – kojos, kad kiekviena dalis atlieka jai skirtą funkciją. Jeigu žmogus, nepaisant jo užimamos padėties, žino, kad ir pusdieviai, ir jis pats – neatskiriamos Aukščiausiojo Viešpaties dalelės, tai jo žinojimas tobulas. Bet šito nesuvokiantis pasiekia planetas, kuriose gyvena įvairūs pusdieviai. Bhaktas pasiekia kitą tikslą.

The results achieved by the demigods’ benedictions are perishable because within this material world the planets, the demigods and their worshipers are all perishable. Therefore it is clearly stated in this verse that all results achieved by worshiping demigods are perishable, and therefore such worship is performed by the less intelligent living entity. Because the pure devotee engaged in Kṛṣṇa consciousness in devotional service of the Supreme Lord achieves eternal blissful existence that is full of knowledge, his achievements and those of the common worshiper of the demigods are different. The Supreme Lord is unlimited; His favor is unlimited; His mercy is unlimited. Therefore the mercy of the Supreme Lord upon His pure devotees is unlimited.

Pusdievių palaiminimų rezultatai – netvarūs, nes ir materialaus pasaulio planetos, ir patys pusdieviai, ir jų garbintojai nėra amžini. Todėl posme aiškiai pasakyta, kad viskas, kas gaunama garbinant pusdievius – laikina, kad pusdievius garbina tik menkos nuovokos gyvoji esybė. Kadangi tyras Kṛṣṇą įsisąmoninęs bhaktas pasiaukojęs tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui, jis pasiekia amžiną, palaimingą ir kupiną visiško žinojimo būtį. Taigi, tikslai, kuriuos pasiekia jis ir pusdievių garbintojas – skirtingi. Aukščiausiasis Viešpats beribis. Jo malonė – neišsenkanti, o gailestingumas – begalinis. Todėl malonė, kurią Jis teikia Savo tyriems bhaktams, neturi ribų.