TEXT 43

Devanagari

तत्र तं बुद्धिसंयोगं लभते पौर्वदेहिकम् ।
यतते च ततो भूय: संसिद्धौ कुरुनन्दन ॥ ४३ ॥

Text

Tekstas

tatra taṁ buddhi-saṁyogaṁ
labhate paurva-dehikam
yatate ca tato bhūyaḥ
saṁsiddhau kuru-nandana

Synonyms

tatra — thereupon; tam — that; buddhi-saṁyogam — revival of consciousness; labhate — gains; paurva-dehikam — from the previous body; yatate — he endeavors; ca — also; tataḥ — thereafter; bhūyaḥ — again; saṁsiddhau — for perfection; kuru-nandana — O son of Kuru.

tatra — tada; tam — tą; buddhi-saṁyogam — sąmonės atgaivinimą; labhate — gauna; paurva-dehikam — iš ankstesnio kūno; yatate — jis siekia; ca — taip pat; tataḥ — po to; bhūyaḥ — vėl; saṁsiddhau — tobulybės; kuru-nandana — o Kuru sūnau.

Translation

On taking such a birth, he revives the divine consciousness of his previous life, and he again tries to make further progress in order to achieve complete success, O son of Kuru.

Gimus tokioje šeimoje, atgyja jo praeito gyvenimo dieviška sąmonė, ir jis vėl stengiasi žengti į priekį iki visiškos sėkmės, o Kuru sūnau.

Purport

King Bharata, who took his third birth in the family of a good brāhmaṇa, is an example of good birth for the revival of previous transcendental consciousness. King Bharata was the emperor of the world, and since his time this planet has been known among the demigods as Bhārata-varṣa. Formerly it was known as Ilāvṛta-varṣa. The emperor, at an early age, retired for spiritual perfection but failed to achieve success. In his next life he took birth in the family of a good brāhmaṇa and was known as Jaḍa Bharata because he always remained secluded and did not talk to anyone. And later on he was discovered as the greatest transcendentalist by King Rahūgaṇa. From his life it is understood that transcendental endeavors, or the practice of yoga, never go in vain. By the grace of the Lord the transcendentalist gets repeated opportunities for complete perfection in Kṛṣṇa consciousness.

KOMENTARAS: Karalius Bharata, kuris trečiąkart išvydo pasaulį doro brahmano šeimoje – puikus pavyzdys, rodantis, kaip galima atgaivinti ankstesniąją transcendentinę sąmonę. Karalius Bharata buvo pasaulio valdovas – nuo jo viešpatavimo laikų mūsų planeta pusdievių vadinta Bhārata-varṣa. Anksčiau ji vadinta Ilāvṛta-varṣa. Siekdamas dvasinio tobulėjimo imperatorius, nors dar buvo gana jaunas, pasitraukė iš savo pareigų, tačiau užsibrėžto tikslo pasiekti jam nepavyko. Kitą gyvenimą jis gimė doro brahmano šeimoje ir buvo žinomas Jaḍa Bharatos vardu, nes visą laiką šalinosi aplinkinių ir su niekuo nekalbėjo. Vėliau karalius Rahūgaṇa atpažino jame didžiausią transcendentalistą. Bharatos gyvenimas rodo, jog transcendentinės pastangos, t.y. yogos praktika, niekada nenueina veltui. Viešpaties malone transcendentalistas gauna pakartotiną galimybę pasiekti visišką Kṛṣṇos sąmonės tobulumą.