TEXT 18

Devanagari

विद्याविनयसम्पन्ने ब्राह्मणे गवि हस्तिनि ।
श‍ुनि चैव श्वपाके च पण्डिता: समदर्शिन: ॥ १८ ॥

Text

Tekstas

vidyā-vinaya-sampanne
brāhmaṇe gavi hastini
śuni caiva śva-pāke ca
paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ

Synonyms

vidyā — with education; vinaya — and gentleness; sampanne — fully equipped; brāhmaṇe — in the brāhmaṇa; gavi — in the cow; hastini — in the elephant; śuni — in the dog; ca — and; eva — certainly; śva-pāke — in the dog-eater (the outcaste); ca — respectively; paṇḍitāḥ — those who are wise; sama-darśinaḥ — who see with equal vision.

vidyā — išsilavinimu; vinaya — ir nuolankumu; sampanne — pasižymintys; brāhmaṇe — brahmano kūne; gavi — karvėje; hastini — dramblyje; śuni — šunyje; ca — ir; eva — tikrai; śva-pāke — šunėdoje (neliečiamajame); ca — taip pat; paṇḍitāḥ — išmintingieji; sama-darśinah — vienodai regintys.

Translation

The humble sages, by virtue of true knowledge, see with equal vision a learned and gentle brāhmaṇa, a cow, an elephant, a dog and a dog-eater [outcaste].

Nuolankūs išminčiai tikro žinojimo dėka vienodai žvelgia į mokytą romų brahmaną, į karvę, dramblį, šunį bei šunėdą [neliečiamąjį].

Purport

A Kṛṣṇa conscious person does not make any distinction between species or castes. The brāhmaṇa and the outcaste may be different from the social point of view, or a dog, a cow and an elephant may be different from the point of view of species, but these differences of body are meaningless from the viewpoint of a learned transcendentalist. This is due to their relationship to the Supreme, for the Supreme Lord, by His plenary portion as Paramātmā, is present in everyone’s heart. Such an understanding of the Supreme is real knowledge. As far as the bodies are concerned in different castes or different species of life, the Lord is equally kind to everyone because He treats every living being as a friend yet maintains Himself as Paramātmā regardless of the circumstances of the living entities. The Lord as Paramātmā is present both in the outcaste and in the brāhmaṇa, although the body of a brāhmaṇa and that of an outcaste are not the same. The bodies are material productions of different modes of material nature, but the soul and the Supersoul within the body are of the same spiritual quality. The similarity in the quality of the soul and the Supersoul, however, does not make them equal in quantity, for the individual soul is present only in that particular body whereas the Paramātmā is present in each and every body. A Kṛṣṇa conscious person has full knowledge of this, and therefore he is truly learned and has equal vision. The similar characteristics of the soul and Supersoul are that they are both conscious, eternal and blissful. But the difference is that the individual soul is conscious within the limited jurisdiction of the body whereas the Supersoul is conscious of all bodies. The Supersoul is present in all bodies without distinction.

KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nemato nei rūšių, nei kastų skirtumo. Socialiniu požiūriu brahmanas ir neliečiamasis skiriasi lygiai taip, kaip rūšies požiūriu skiriasi šuo, karvė ir dramblys, tačiau išmanančio transcendentalisto akimis tokie kūnų skirtumai neturi jokios reikšmės. Taip yra dėl to, kad visos gyvosios būtybės susijusios su Aukščiausiuoju, nes Aukščiausiasis Viešpats Savo pilnutiniu skleidiniu glūdi kiekvieno širdyje kaip Paramātmā. Šitoks Aukščiausiojo supratimas ir yra tikrasis žinojimas. O kai dėl kūnų, priklausančių skirtingoms kastoms ir gyvybės rūšims, tai Viešpats visiems lygiai maloningas, nes Jis kiekvieną gyvąją būtybę laiko draugu ir glūdi visų širdyse kaip Paramātmā, nepriklausomai nuo tų aplinkybių, kuriose gyvosios esybės yra atsidūrusios. Paramātmos pavidalu Viešpats yra tiek neliečiamojo, tiek brahmano širdyje, nors brahmano ir neliečiamojo kūnai – skirtingi. Kūnai – įvairių materialios gamtos guṇų padariniai, tuo tarpu tiek siela, tiek Supersiela, glūdinčios juose, turi vienodą dvasinę prigimtį. Bet sielos ir Supersielos kokybinis panašumas nesulygina jų kiekybiškai, nes individuali siela yra tik viename konkrečiame kūne, o Parāmātma – visuose be išimties. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus tai tobulai išmano, todėl jis yra iš tikrųjų išsilavinęs ir į visus žvelgia vienodai. Siela bei Supersiela panašios tuo, kad abi jos sąmoningos, amžinos ir kupinos palaimos, o skiriasi tuo, kad individualios sielos sąmonė apima tik ribotą kūną, o Supersielos sąmonė apima visus kūnus ir yra visuose juose be išimties.