TEXT 34

Devanagari

तद्विद्धि प्रणिपातेन परिप्रश्न‍ेन सेवया ।
उपदेक्ष्यन्ति ते ज्ञानं ज्ञानिनस्तत्त्वदर्शिनः ॥ ३४ ॥

Text

Tekstas

tad viddhi praṇipātena
paripraśnena sevayā
upadekṣyanti te jñānaṁ
jñāninas tattva-darśinaḥ

Synonyms

tat — that knowledge of different sacrifices; viddhi — try to understand; praṇipātena — by approaching a spiritual master; paripraśnena — by submissive inquiries; sevayā — by the rendering of service; upadekṣyanti — they will initiate; te — you; jñānam — into knowledge; jñāninaḥ — the self-realized; tattva — of the truth; darśinaḥ — seers.

tat — tas žinias apie įvairias aukas; viddhi — pasistenk suvokti; praṇipātena — kreipdamasis į dvasinį mokytoją; paripraśnena — nuolankiai klausinėdamas; sevayā — tarnaudamas; upadekṣyanti — jie atskleis; te — tau; jñānam — žinojimą; jñāninaḥ — save pažinusieji; tattva — tiesą; darśinaḥ — regintieji.

Translation

Just try to learn the truth by approaching a spiritual master. Inquire from him submissively and render service unto him. The self-realized souls can impart knowledge unto you because they have seen the truth.

Pasistenk sužinoti tiesą iš dvasinio mokytojo. Nuolankiai jo teiraukis ir jam tarnauk. Save suvokusios sielos gali suteikti tau žinių, nes jos regi tiesą.

Purport

The path of spiritual realization is undoubtedly difficult. The Lord therefore advises us to approach a bona fide spiritual master in the line of disciplic succession from the Lord Himself. No one can be a bona fide spiritual master without following this principle of disciplic succession. The Lord is the original spiritual master, and a person in the disciplic succession can convey the message of the Lord as it is to his disciple. No one can be spiritually realized by manufacturing his own process, as is the fashion of the foolish pretenders. The Bhāgavatam (6.3.19) says, dharmaṁ tu sākṣād bhagavat-praṇītam: the path of religion is directly enunciated by the Lord. Therefore, mental speculation or dry arguments cannot help lead one to the right path. Nor by independent study of books of knowledge can one progress in spiritual life. One has to approach a bona fide spiritual master to receive the knowledge. Such a spiritual master should be accepted in full surrender, and one should serve the spiritual master like a menial servant, without false prestige. Satisfaction of the self-realized spiritual master is the secret of advancement in spiritual life. Inquiries and submission constitute the proper combination for spiritual understanding. Unless there is submission and service, inquiries from the learned spiritual master will not be effective. One must be able to pass the test of the spiritual master, and when he sees the genuine desire of the disciple, he automatically blesses the disciple with genuine spiritual understanding. In this verse, both blind following and absurd inquiries are condemned. Not only should one hear submissively from the spiritual master, but one must also get a clear understanding from him, in submission and service and inquiries. A bona fide spiritual master is by nature very kind toward the disciple. Therefore when the student is submissive and is always ready to render service, the reciprocation of knowledge and inquiries becomes perfect.

KOMENTARAS: Dvasinio pažinimo kelias, be abejo, sunkus. Todėl Viešpats pataria kreiptis į bona fide dvasinį mokytoją, priklausantį mokinių sekai, kurią pradėjo Pats Viešpats. Bona fide dvasiniu mokytoju negali būti asmuo, kuris nesilaiko mokinių sekos principo. Viešpats – pirminis dvasinis mokytojas, o mokinių sekai priklausantis mokytojas tik persako savo mokiniui Viešpaties žinią tokią, kokia ji yra. Neįmanoma savo išgalvotu būdu pasiekti dvasinio pažinimo, kaip tai daro kvaili apsimetėliai. Bhāgavatam (6.3.19) sako: dharmaṁ tu sākṣād bhagavat-praṇītam – religijos kelią nurodo Pats Dievas. Todėl spekuliatyvūs samprotavimai ir sausi argumentai neparodys teisingo kelio. Dvasiškai tobulėti nepadės ir savarankiškas pažinimo knygų studijavimas. Žinių reikia kreiptis į bona fide dvasinį mokytoją, visiškai atsiduoti Jo valiai ir tapti nuolankiu Jo tarnu, užmiršus savo netikrą prestižą. Save pažinusio dvasinio mokytojo patenkinimas – dvasinio tobulėjimo paslaptis. Teiravimasis ir klusnumas, papildydami vienas kitą, skatina dvasinį supratimą. Išsilavinusio dvasinio mokytojo klausinėjimas neduos reikiamo efekto, jei nebus jam paklūstama ir tarnaujama. Dvasinis mokytojas išbando mokinį ir, kai įsitikina jo siekių nuoširdumu, būtinai suteikia mokiniui palaiminimą, apdovanodamas tikruoju dvasiniu supratimu. Šiame posme smerkiamas tiek aklas sekimas, tiek beprasmiai klausimai. Reikia ne tik nuolankiai klausytis dvasinio mokytojo žodžių, bet ir klusnumu, tarnavimu bei teiravimusi siekti aiškaus supratimo. Iš prigimties bona fide dvasinis mokytojas – labai geras mokiniui, ir jeigu mokinys klusnus ir visada pasirengęs tarnauti, tai tarpusavio pasikeitimas „klausimai – žinios“ tampa tobulas.