TEXT 28

Devanagari

द्रव्ययज्ञास्तपोयज्ञा योगयज्ञास्तथापरे ।
स्वाध्यायज्ञानयज्ञाश्च यतयः संशितव्रताः ॥ २८ ॥

Text

Tekstas

dravya-yajñās tapo-yajñā
yoga-yajñās tathāpare
svādhyāya-jñāna-yajñāś ca
yatayaḥ saṁśita-vratāḥ

Synonyms

dravya-yajñāḥ — sacrificing one’s possessions; tapaḥ-yajñāḥ — sacrifice in austerities; yoga-yajñāḥ — sacrifice in eightfold mysticism; tathā — thus; apare — others; svādhyāya — sacrifice in the study of the Vedas; jñāna-yajñāḥ — sacrifice in advancement of transcendental knowledge; ca — also; yatayaḥ — enlightened persons; saṁśita-vratāḥ — taken to strict vows.

dravya-yajñāḥ — paaukodami savo nuosavybę; tapaḥ-yajñāḥ — auka per asketizmą; yoga-yajñāḥ — auka per aštuonialypį misticizmą; tathā — šitaip; apare — kiti; svādhyāya — auka per Vedų studijavimą; jñāna-yajñāḥ — auka per transcendentinį pažinimą; ca — taip pat; yatayaḥ — nušvitusieji; saṁśita- vratāḥ — davę griežtus įžadus.

Translation

Having accepted strict vows, some become enlightened by sacrificing their possessions, and others by performing severe austerities, by practicing the yoga of eightfold mysticism, or by studying the Vedas to advance in transcendental knowledge.

Davę griežtus įžadus, vieni prašviesėja aukodami savo turtus, kiti – atlikdami rūsčias askezes, aštuonialypės mistinės yogos praktika arba Vedų studijomis, kuriomis siekiama transcendentinio pažinimo.

Purport

These sacrifices may be fitted into various divisions. There are persons who are sacrificing their possessions in the form of various kinds of charities. In India, the rich mercantile community or princely orders open various kinds of charitable institutions like dharma-śālā, anna-kṣetra, atithi-śālā, anāthālaya and vidyā-pīṭha. In other countries, too, there are many hospitals, old age homes and similar charitable foundations meant for distributing food, education and medical treatment free to the poor. All these charitable activities are called dravyamaya-yajña. There are others who, for higher elevation in life or for promotion to higher planets within the universe, voluntarily accept many kinds of austerities such as candrāyaṇa and cāturmāsya. These processes entail severe vows for conducting life under certain rigid rules. For example, under the cāturmāsya vow the candidate does not shave for four months during the year (July to October), he does not eat certain foods, does not eat twice in a day or does not leave home. Such sacrifice of the comforts of life is called tapomaya-yajña. There are still others who engage themselves in different kinds of mystic yogas like the Patañjali system (for merging into the existence of the Absolute), or haṭha-yoga or aṣṭāṅga-yoga (for particular perfections). And some travel to all the sanctified places of pilgrimage. All these practices are called yoga-yajña, sacrifice for a certain type of perfection in the material world. There are others who engage themselves in the studies of different Vedic literatures, specifically the Upaniṣads and Vedānta-sūtras, or the Sāṅkhya philosophy. All of these are called svādhyāya-yajña, or engagement in the sacrifice of studies. All these yogīs are faithfully engaged in different types of sacrifice and are seeking a higher status of life. Kṛṣṇa consciousness, however, is different from these because it is the direct service of the Supreme Lord. Kṛṣṇa consciousness cannot be attained by any one of the above-mentioned types of sacrifice but can be attained only by the mercy of the Lord and His bona fide devotees. Therefore, Kṛṣṇa consciousness is transcendental.

KOMENTARAS: Minėtąsias aukas galima suskirstyti į keletą grupių. Yra žmonių, savo nuosavybę aukojančių įvairiai labdaringai veiklai. Turtingi Indijos prekijai bei karališkųjų šeimų nariai steigia labdaringas įstaigas: dharma-śālas, anna-kṣetras, atithi-śālas, anāthālayas ir vidyā-pīṭhas. Kitose šalyse taip pat veikia daug ligoninių, senelių prieglaudų bei kitokių labdaringų organizacijų, dalijančių maistą neturtingiems, išrūpinančių jiems galimybę mokytis bei teikiančių nemokamą medicinos pagalbą. Tokia labdaringa veikla vadinama dravyamaya-yajña. Yra ir tokių, kurie siekdami geresnio gyvenimo ar norėdami pasikelti į aukštesnes visatos planetas, savo noru atlieka tokias askezes, kaip candrāyaṇa ir cāturmāsya. Šie metodai reikalauja rūsčių įžadų, gyvenimą tenka tvarkyti pagal griežtas taisykles. Pavyzdžiui, davęs cāturmāsyos įžadus žmogus nesiskuta keturis mėnesius per metus (nuo liepos iki spalio), valgo tik kartą per dieną tam tikrą maistą, neišeina iš namų. Toks patogumų atsisakymas vadinamas tapomaya-yajña. Dar kiti praktikuoja įvairias mistines yogas, pavyzdžiui, Patañjalio sistemą (kad įsilietų į Absoliuto būtį) ar haṭha-yogą bei aṣtāṅga-yogą (kad pasiektų tam tikros tobulybės). O kiti keliauja po visas šventąsias vietas. Visi šie metodai vadinasi yoga-yajña – auka, kuri padeda siekti tam tikrų tobulumų materialiame pasaulyje. Yra ir tokių, kurie studijuoja įvairius Vedų raštus, dažniausiai Upaniṣadas, „Vedānta-sūtrą“ ar sāṅkhyos filosofiją. Tai svādhyāya-yajña – auka studijuojant. Visi minėtieji yogai uoliai atnašauja įvairias aukas ir siekia aukštesnio būties statuso. Tačiau Kṛṣṇos sąmonė skiriasi nuo tokios praktikos. Kṛṣṇos sąmonė – tiesioginė tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui. Jos negalima išsiugdyti nė vienu minėtu būdų – ji pasiekiama tik Viešpaties ir Jo bona fide bhaktų malone. Todėl Kṛṣṇos sąmonė yra transcendentinė.