TEXT 13

Devanagari

चातुर्वर्ण्यं मया सृष्टं गुणकर्मविभागशः ।
तस्य कर्तारमपि मां विद्ध्यकर्तारमव्ययम् ॥ १३ ॥

Text

Tekstas

cātur-varṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ
guṇa-karma-vibhāgaśaḥ
tasya kartāram api māṁ
viddhy akartāram avyayam

Synonyms

cātuḥ-varṇyam — the four divisions of human society; mayā — by Me; sṛṣṭam — created; guṇa — of quality; karma — and work; vibhāgaśaḥ — in terms of division; tasya — of that; kartāram — the father; api — although; mām — Me; viddhi — you may know; akartāram — as the nondoer; avyayam — unchangeable.

cātuḥ-varṇyam — keturi žmonių visuomenės luomai; mayā — Mano; sṛṣṭam — sukurti; guṇa — pagal savybes; karma — ir darbą; vibhāgaśaḥ — padalinant; tasya — to; kartāram — tėvą; api — nors; mām — Mane; viddhi — žinoki; akartāram — kaip neveikiantį; avyayam — nekintantį.

Translation

According to the three modes of material nature and the work associated with them, the four divisions of human society are created by Me. And although I am the creator of this system, you should know that I am yet the nondoer, being unchangeable.

Pagal tris materialios gamtos guṇas ir su jomis susijusį darbą Aš sukūriau keturis žmonių visuomenės luomus. Nors Aš esu šios sistemos kūrėjas, žinok, jog būdamas nekintantis, Aš nieko neveikiu.

Purport

The Lord is the creator of everything. Everything is born of Him, everything is sustained by Him, and everything, after annihilation, rests in Him. He is therefore the creator of the four divisions of the social order, beginning with the intelligent class of men, technically called brāhmaṇas due to their being situated in the mode of goodness. Next is the administrative class, technically called the kṣatriyas due to their being situated in the mode of passion. The mercantile men, called the vaiśyas, are situated in the mixed modes of passion and ignorance, and the śūdras, or laborer class, are situated in the ignorant mode of material nature. In spite of His creating the four divisions of human society, Lord Kṛṣṇa does not belong to any of these divisions, because He is not one of the conditioned souls, a section of whom form human society. Human society is similar to any other animal society, but to elevate men from the animal status, the above-mentioned divisions are created by the Lord for the systematic development of Kṛṣṇa consciousness. The tendency of a particular man toward work is determined by the modes of material nature which he has acquired. Such symptoms of life, according to the different modes of material nature, are described in the Eighteenth Chapter of this book. A person in Kṛṣṇa consciousness, however, is above even the brāhmaṇas. Although brāhmaṇas by quality are supposed to know about Brahman, the Supreme Absolute Truth, most of them approach only the impersonal Brahman manifestation of Lord Kṛṣṇa. But a man who transcends the limited knowledge of a brāhmaṇa and reaches the knowledge of the Supreme Personality of Godhead, Lord Śrī Kṛṣṇa, becomes a person in Kṛṣṇa consciousness – or, in other words, a Vaiṣṇava. Kṛṣṇa consciousness includes knowledge of all different plenary expansions of Kṛṣṇa, namely Rāma, Nṛsiṁha, Varāha, etc. And as Kṛṣṇa is transcendental to this system of the four divisions of human society, a person in Kṛṣṇa consciousness is also transcendental to all divisions of human society, whether we consider the divisions of community, nation or species.

KOMENTARAS: Viską sukūrė Viešpats. Viskas gimė iš Jo, Jis viską palaiko ir po sunaikinimo viskas ilsisi Jame. Taigi Jis yra ir keturių visuomeninės santvarkos luomų kūrėjas. Pirmasis iš jų – brahmanai, inteligentijos klasė, jie yra dorybės guṇos. Antrasis, administracinis – kṣatriyų klasė, jie yra aistros guṇos. Prekijai, kurie vadinami vaiśyais, yra aistros bei neišmanymo guṇos, o śūdros, darbininkų klasė – materialios gamtos neišmanymo guṇos. Nors Viešpats Kṛṣṇa sukūrė keturis žmonių visuomenės luomus, tačiau Pats nė vienam iš jų nepriklauso, nes Jis nėra iš tų sąlygotųjų sielų, kurios sudaro žmonių visuomenę. Žmonių visuomenė panaši į bet kurią gyvūnų šeimą. Tam, kad žmonės iškiltų aukščiau gyvūnų bei galėtų sistemingai ugdyti Kṛṣṇos sąmonę, Viešpats ir sukūrė aukščiau minėtus luomus. Individualų žmogaus polinkį vienam ar kitam darbui nulemia tos materialios gamtos guṇos, su kuriomis jis yra susijęs. Įvairių materialios gamtos guṇų poveikis žmogaus gyvenimui aprašomas aštuonioliktame šios knygos skyriuje. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra aukštesnis ir už brahmaną. Nors brahmanas pagal savo savybes turėtų suvokti Brahmaną, Aukščiausiąją Absoliučią Tiesą, tačiau dauguma jų tesiekia beasmenio Brahmano, Viešpaties Kṛṣṇos apraiškos, pažinimo. Bet tas, kuris pranoksta ribotą brahmanų žinojimą ir suvokia Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Viešpatį Śrī Kṛṣṇą, įgyja Kṛṣṇos sąmonę, kitaip sakant, tampa vaiṣṇavu. Kṛṣṇos sąmonė apima įvairių Kṛṣṇos pilnutinių skleidinių – Rāmos, Nṛsiṁhos,Varāhos etc. – suvokimą. Kaip Kṛṣṇa yra transcendentalus minėtai keturių žmonių visuomenės luomų sistemai, taip ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus transcendentalus visiems žmonių visuomenės padaliniams – ar imtume skirstymą pagal bendruomenės, nacijos ar pagal rasės požymius.