TEXT 25

Devanagari

सक्ताः कर्मण्यविद्वांसो यथा कुर्वन्ति भारत ।
कुर्याद्विद्वांस्तथासक्तश्चिकीर्षुर्लोकसङ्‍‍ग्रहम् ॥ २५ ॥

Text

Tekstas

saktāḥ karmaṇy avidvāṁso
yathā kurvanti bhārata
kuryād vidvāṁs tathāsaktaś
cikīrṣur loka-saṅgraham

Synonyms

saktāḥ — being attached; karmaṇi — in prescribed duties; avidvāṁsaḥ — the ignorant; yathā — as much as; kurvanti — they do; bhārata — O descendant of Bharata; kuryāt — must do; vidvān — the learned; tathā — thus; asaktaḥ — without attachment; cikīrṣuḥ — desiring to lead; loka-saṅgraham — the people in general.

saktāḥ — prisirišę; karmaṇi — prie nurodytų pareigų; avidvāṁsaḥ — neišmanėliai; yathā — tiek kiek; kurvanti — jie daro; bhārata — o Bharatos aini; kuryāt — turi daryti; vidvān — išmintingasis; tathā — taip; asaktaḥ — be prisirišimo; cikīrṣuḥ — siekiantis vesti; loka-saṅgraham — visus žmones.

Translation

As the ignorant perform their duties with attachment to results, the learned may similarly act, but without attachment, for the sake of leading people on the right path.

Neišmanėliai atlieka savo pareigas vildamiesi rezultatų, o išmintingasis taip elgiasi be jokio prisirišimo – jis tesiekia vesti žmones teisingu keliu.

Purport

A person in Kṛṣṇa consciousness and a person not in Kṛṣṇa consciousness are differentiated by different desires. A Kṛṣṇa conscious person does not do anything which is not conducive to development of Kṛṣṇa consciousness. He may even act exactly like the ignorant person, who is too much attached to material activities, but one is engaged in such activities for the satisfaction of his sense gratification, whereas the other is engaged for the satisfaction of Kṛṣṇa. Therefore, the Kṛṣṇa conscious person is required to show the people how to act and how to engage the results of action for the purpose of Kṛṣṇa consciousness.

KOMENTARAS: Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus skiriasi nuo nepasiekusio Kṛṣṇos sąmonės žmogaus savo norais. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nedaro nieko, kas trukdytų Kṛṣṇos sąmonės vystymuisi. Jo veikla gali būti panaši į neišmanėlio, pernelyg prisirišusio prie materialios veiklos, tačiau vienas tuo užsiima norėdamas patenkinti savo jusles, o kitas siekia patenkinti Kṛṣṇą. Taigi Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus privalo parodyti žmonėms, kaip reikia veikti ir kaip panaudoti tos veiklos rezultatus Kṛṣṇos sąmonės tikslams.