TEXT 19

Devanagari

तस्मादसक्तः सततं कार्यं कर्म समाचर ।
असक्तो ह्याचरन्कर्म परमाप्‍नोति पूरूषः ॥ १९ ॥

Text

Tekstas

tasmād asaktaḥ satataṁ
kāryaṁ karma samācara
asakto hy ācaran karma
param āpnoti pūruṣaḥ

Synonyms

tasmāt — therefore; asaktaḥ — without attachment; satatam — constantly; kāryam — as duty; karma — work; samācara — perform; asaktaḥ — unattached; hi — certainly; ācaran — performing; karma — work; param — the Supreme; āpnoti — achieves; pūruṣaḥ — a man.

tasmāt — todėl; asaktaḥ — be prisirišimo; satatam — nuolat; kāryam — kaip pareigą; karma — darbą; samācara — atlieka; asaktaḥ — neprisirišęs; hi — tikrai; ācaran — atlikdamas; karma — darbą; param — Aukščiausiąjį; āpnoti — pasiekia; pūruṣaḥ — žmogus.

Translation

Therefore, without being attached to the fruits of activities, one should act as a matter of duty, for by working without attachment one attains the Supreme.

Todėl žmogus turi veikti iš pareigos, netrokšdamas savo veiklos vaisių, nes be potraukio veikiant pasiekiamas Aukščiausiasis.

Purport

The Supreme is the Personality of Godhead for the devotees, and liberation for the impersonalist. A person, therefore, acting for Kṛṣṇa, or in Kṛṣṇa consciousness, under proper guidance and without attachment to the result of the work, is certainly making progress toward the supreme goal of life. Arjuna is told that he should fight in the Battle of Kurukṣetra for the interest of Kṛṣṇa because Kṛṣṇa wanted him to fight. To be a good man or a nonviolent man is a personal attachment, but to act on behalf of the Supreme is to act without attachment for the result. That is perfect action of the highest degree, recommended by the Supreme Personality of Godhead, Śrī Kṛṣṇa.

KOMENTARAS: Bhaktams Aukščiausiasis – tai Dievo Asmuo, o impersonalistams – išsivadavimas. Todėl žmogus, dirbantis Kṛṣṇai, t.y. įsisąmoninęs Kṛṣṇą, turintis tinkamą vadovą ir neprisirišęs prie darbo rezultatų, iš tiesų artėja prie aukščiausio gyvenimo tikslo. Arjunai buvo liepta kautis Kurukṣetros mūšyje vardan Kṛṣṇos, nes to pageidavo Kṛṣṇa. Būti geru, prievartos nenaudojančiu žmogumi – irgi asmeninis prisirišimas, o veikti Aukščiausiojo vardu – tai veikti neprisirišant prie rezultatų. Toks veiksmas tobuliausias, jį rekomenduoja Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Śrī Kṛṣṇa.

Vedic rituals, like prescribed sacrifices, are performed for purification of impious activities that were performed in the field of sense gratification. But action in Kṛṣṇa consciousness is transcendental to the reactions of good or evil work. A Kṛṣṇa conscious person has no attachment for the result but acts on behalf of Kṛṣṇa alone. He engages in all kinds of activities, but is completely nonattached.

Vedų ritualai, pavyzdžiui, nurodyti aukojimai, atliekami siekiant išgryninti nedorą veiklą, kurios sfera buvo juslinis pasitenkinimas. Tačiau veikla su Kṛṣṇos sąmone transcendentiška ir gerų, ir blogų darbų atoveikiui. Žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą, neturi potraukio veiklos rezultatams ir veikia tiktai vardan Kṛṣṇos. Jo veikla labai įvairiapusiška, bet jis visiškai prie jos neprisiriša.