TEXT 13

Devanagari

यज्ञशिष्टाशिनः सन्तो मुच्यन्ते सर्वकिल्बिषै ।
भुञ्जते ते त्वघं पापा ये पचन्त्यात्मकारणात् ॥ १३ ॥

Text

Tekstas

yajña-śiṣṭāśinaḥ santo
mucyante sarva-kilbiṣaiḥ
bhuñjate te tv aghaṁ pāpā
ye pacanty ātma-kāraṇāt

Synonyms

yajña-śiṣṭa — of food taken after performance of yajña; aśinaḥ — eaters; santaḥ — the devotees; mucyante — get relief; sarva — all kinds of; kilbiṣaiḥ — from sins; bhuñjate — enjoy; te — they; tu — but; agham — grievous sins; pāpāḥ — sinners; ye — who; pacanti — prepare food; ātma-kāraṇāt — for sense enjoyment.

yajña-śiṣṭa — maisto, kuriuo vaišinamasi atlikus yajñą; aśinaḥ — valgytojai; santaḥ — bhaktai; mucyante — atsikrato; sarva — visų rūšių; kilbiṣaiḥ — nuodėmių; bhuñjate — mėgaujasi; te — jie; tu — bet; agham — baisiom nuodėmėm; pāpāḥ — nusidėjėliai; ye — kurie; pacanti — ruošia maistą; ātma- kāraṇāt — jusliniam malonumui.

Translation

The devotees of the Lord are released from all kinds of sins because they eat food which is offered first for sacrifice. Others, who prepare food for personal sense enjoyment, verily eat only sin.

Viešpaties bhaktams atleidžiamos visos nuodėmės, nes jie valgo paaukotą maistą. O tie, kurie ruošia maistą savo juslių malonumui, iš tiesų minta tiktai nuodėme.

Purport

The devotees of the Supreme Lord, or the persons who are in Kṛṣṇa consciousness, are called santas, and they are always in love with the Lord as it is described in the Brahma-saṁhitā (5.38): premāñjana-cchurita-bhakti-vilocanena santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti. The santas, being always in a compact of love with the Supreme Personality of Godhead, Govinda (the giver of all pleasures), or Mukunda (the giver of liberation), or Kṛṣṇa (the all-attractive person), cannot accept anything without first offering it to the Supreme Person. Therefore, such devotees always perform yajñas in different modes of devotional service, such as śravaṇam, kīrtanam, smaraṇam, arcanam, etc., and these performances of yajñas keep them always aloof from all kinds of contamination of sinful association in the material world. Others, who prepare food for self or sense gratification, are not only thieves but also the eaters of all kinds of sins. How can a person be happy if he is both a thief and sinful? It is not possible. Therefore, in order for people to become happy in all respects, they must be taught to perform the easy process of saṅkīrtana-yajña, in full Kṛṣṇa consciousness. Otherwise, there can be no peace or happiness in the world.

KOMENTARAS: Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai, ar Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės, vadinami santomis. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) rašoma, kad jie visada kupini meilės Viešpačiui: premāñjana-cchurita-bhakti-vilocenana santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti. Santos nevalgo to, kas nebuvo paaukota Aukščiausiajai Asmenybei, nes su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu – Govinda (teikiančiu visus malonumus), Mukunda (teikiančiu išsivadavimą) ar Kṛṣṇa (visų patraukliausia asmenybe), juos sieja amžini meilės saitai. Todėl bhaktai nuolat atlieka yajñą įvairiais pasiaukojimo tarnystės būdais: pavyzdžiui, śravaṇam, kīrtanam, smaraṇam, arcanam etc. Šių yajñų atlikimas neleidžia jiems susiteršti nuodėmingais materialaus pasaulio ryšiais. O tie, kurie gamina maistą tik sau, t.y. norėdami jusliškai pasitenkinti, ne tik vagia, bet ir minta įvairiausiomis nuodėmėmis. Ar gali būti laimingas vagis ir nusidėjėlis? Ne, negali. Taigi, tam kad žmonės taptų iš tiesų laimingi, juos reikia mokyti nesudėtingo saṅkīrtana-yajños metodo, visiškos Kṛṣṇos sąmonės. Antraip pasaulyje nebus nei taikos, nei laimės.