Skip to main content

TEXT 11

TEXT 11

Devanagari

Devanagari

देवान्भावयतातेन ते देवा भावयन्तु वः ।
परस्परं भावयन्तः श्रेयः परमवाप्स्यथ ॥ ११ ॥

Text

Tekstas

devān bhāvayatānena
te devā bhāvayantu vaḥ
parasparaṁ bhāvayantaḥ
śreyaḥ param avāpsyatha
devān bhāvayatānena
te devā bhāvayantu vaḥ
parasparaṁ bhāvayantaḥ
śreyaḥ param avāpsyatha

Synonyms

Synonyms

devān — demigods; bhāvayatā — having pleased; anena — by this sacrifice; te — those; devāḥ — demigods; bhāvayantu — will please; vaḥ — you; parasparam — mutually; bhāvayantaḥ — pleasing one another; śreyaḥ — benediction; param — the supreme; avāpsyatha — you will achieve.

devān — pusdievius; bhāvayata — patenkinę; anena — šia auka; te — tie; devāḥ — pusdieviai; bhāvayantu — patenkins; vaḥ — jus; parasparam — abipusiškai; bhāvayantaḥ — tenkindami vienas kitą; śreyaḥ — palaiminimą; param — aukščiausią; avāpsyatha — jūs pasieksite.

Translation

Translation

The demigods, being pleased by sacrifices, will also please you, and thus, by cooperation between men and demigods, prosperity will reign for all.

Aukomis patenkinti pusdieviai atlygins tuo pačiu. Tokių santykių tarp žmonių ir pusdievių dėka įsivyraus visuotinė gerovė.

Purport

Purport

The demigods are empowered administrators of material affairs. The supply of air, light, water and all other benedictions for maintaining the body and soul of every living entity is entrusted to the demigods, who are innumerable assistants in different parts of the body of the Supreme Personality of Godhead. Their pleasures and displeasures are dependent on the performance of yajñas by the human being. Some of the yajñas are meant to satisfy particular demigods; but even in so doing, Lord Viṣṇu is worshiped in all yajñas as the chief beneficiary. It is stated also in the Bhagavad-gītā that Kṛṣṇa Himself is the beneficiary of all kinds of yajñas: bhoktāraṁ yajña-tapasām. Therefore, ultimate satisfaction of the yajña-pati is the chief purpose of all yajñas. When these yajñas are perfectly performed, naturally the demigods in charge of the different departments of supply are pleased, and there is no scarcity in the supply of natural products.

KOMENTARAS: Pusdieviai – tai įgalinti valdininkai, tvarkantys materialaus pasaulio reikalus. Oro, šviesos, vandens bei kitų gėrybių, reikalingų kiekvienos gyvosios esybės gyvybei palaikyti, tiekimas patikėtas pusdieviams – dideliam būriui Aukščiausiojo Dievo Asmens pagalbininkų, kurie yra įvairiose Jo kūno dalyse. Jų džiaugsmas ir nepasitenkinimas priklauso nuo to, kaip žmogus atlieka yajñas. Kai kurios yajños skirtos tam tikriems pusdieviams patenkinti, tačiau ir tuo atveju visas yajñas galų gale gauna jų metu garbinamas Viešpats Viṣṇu. „Bhagavad-gītoje“ irgi nurodoma, kad Pats Kṛṣṇa yra visų yajñų objektas: bhoktāraṁ yajña tapasām. Vadinasi, pagrindinis visų yajñų tikslas – patenkinti yajñą-patį. Kai jos deramai atliekamos, atsakingi už įvairius tiekimo barus pusdieviai, suprantama, lieka patenkinti ir aprūpina visais reikalingais gamtos produktais.

Performance of yajñas has many side benefits, ultimately leading to liberation from material bondage. By performance of yajñas, all activities become purified, as it is stated in the Vedas: āhāra-śuddhau sattva-śuddhiḥ sattva-śuddhau dhruvā smṛtiḥ smṛti-lambhe sarva-granthīnāṁ vipramokṣaḥ. By performance of yajña one’s eatables become sanctified, and by eating sanctified foodstuffs one’s very existence becomes purified; by the purification of existence finer tissues in the memory become sanctified, and when memory is sanctified one can think of the path of liberation, and all these combined together lead to Kṛṣṇa consciousness, the great necessity of present-day society.

Yajñų atlikimas teikia ir daug kitokios naudos, tačiau galų gale jis padeda išsivaduoti iš materijos nelaisvės. Atliekant yajñas apvalomi visi veiksmai, – teigiama Vedose: āhāra-śuddhau sattva-śuddhiḥ sattva-śuddhau dhruvā smṛtiḥ smṛti-lambhe sarva-granthīnāṁ vipramokṣaḥ. Atliekant yajñą pašventinamas maistas, o valgant pašventintą maistą valosi žmogaus būtis. Kai būtis tampa švari, skaidrėja subtilieji atminties audiniai, ir tuomet, nušvitus atminčiai, žmogus susimąsto apie išsivadavimo kelią. Visa tai veda į Kṛṣṇos sąmonę, kurios taip stinga šių dienų visuomenei.