TEXT 69

Devanagari

या निशा सर्वभूतानां तस्यां जागर्ति संयमी ।
यस्यां जाग्रति भूतानि सा निशा पश्यतो मुनेः ॥ ६९ ॥

Text

Tekstas

yā niśā sarva-bhūtānāṁ
tasyāṁ jāgarti saṁyamī
yasyāṁ jāgrati bhūtāni
sā niśā paśyato muneḥ

Synonyms

yā — what; niśā — is night; sarva — all; bhūtānām — of living entities; tasyām — in that; jāgarti — is wakeful; saṁyamī — the self-controlled; yasyām — in which; jāgrati — are awake; bhūtāni — all beings; sā — that is; niśā — night; paśyataḥ — for the introspective; muneḥ — sage.

yā — kas; niśā — yra naktis; sarva — visoms; bhūtānām — gyvosioms esybėms; tasyām — tame; jāgarti — yra prabudęs; saṁyamī — save sutvardęs; yasyām — kame; jāgrati — prabudę; bhūtāni — visos būtybės; sā — tai yra; niśā — naktis; paśyataḥ — į save įsigilinusiam; muneḥ — išminčiui.

Translation

What is night for all beings is the time of awakening for the self-controlled; and the time of awakening for all beings is night for the introspective sage.

Tai, kas visoms būtybėms yra naktis, susitvardžiusiajam – būdravimo metas. O visų būtybių būdravimas yra naktis įsigilinusiam į save išminčiui.

Purport

There are two classes of intelligent men. One is intelligent in material activities for sense gratification, and the other is introspective and awake to the cultivation of self-realization. Activities of the introspective sage, or thoughtful man, are night for persons materially absorbed. Materialistic persons remain asleep in such a night due to their ignorance of self-realization. The introspective sage remains alert in the “night” of the materialistic men. The sage feels transcendental pleasure in the gradual advancement of spiritual culture, whereas the man in materialistic activities, being asleep to self-realization, dreams of varieties of sense pleasure, feeling sometimes happy and sometimes distressed in his sleeping condition. The introspective man is always indifferent to materialistic happiness and distress. He goes on with his self-realization activities undisturbed by material reactions.

KOMENTARAS: Yra dviejų kategorijų sumanūs žmonės. Vieni sumaniai siekia juslinio pasitenkinimo materialioje veikloje, o kiti gilinasi į save ir prabunda savęs pažinimui. Materijos užvaldytiems žmonėms save stebinčio išminčiaus ar giliai mąstančio žmogaus veikla – tarsi naktis. Tokią naktį materialistiški žmonės miega, nes nieko neišmano apie savęs pažinimą. Kai materialistui ateina „naktis“, į save įsigilinęs išminčius lieka budrus. Išminčius jaučia transcendentinį malonumą tolydžio keldamas dvasios kultūrą, o žmogus, pasinėręs į materialistinę veiklą, negali prabusti savęs pažinimui ir sapnuoja įvairiausius juslinius malonumus. Tokio miego būsenoje jis kartais jaučiasi laimingas, o kartais kenčia. Į save įsigilinęs žmogus visad abejingai žvelgia į materialistišką laimę ir nelaimę. Jis toliau tęsia savęs pažinimo praktiką ir materijos įtaka jo netrikdo.