TEXT 23

Devanagari

नैनं छिन्दन्ति शस्त्राणि नैनं दहति पावकः ।
न चैनं क्ल‍ेदयन्त्यापो न शोषयति मारुतः ॥ २३ ॥

Text

Tekstas

nainaṁ chindanti śastrāṇi
nainaṁ dahati pāvakaḥ
na cainaṁ kledayanty āpo
na śoṣayati mārutaḥ

Synonyms

na — never; enam — this soul; chindanti — can cut to pieces; śastrāṇi — weapons; na — never; enam — this soul; dahati — burns; pāvakaḥ — fire; na — never; ca — also; enam — this soul; kledayanti — moistens; āpaḥ — water; na — never; śoṣayati — dries; mārutaḥ — wind.

na — niekada; enam — šią sielą; chindanti — gali sukapoti į dalis; śastrāṇi — ginklai; na — niekada; enam — šią sielą; dahati — sudegina; pāvakaḥ — ugnis; na — niekada; ca — taip pat; enam — šią sielą; kledayanti — permerkia; āpaḥ — vanduo; na — niekada; śoṣayati — išdžiovina; mārutaḥ — vėjas.

Translation

The soul can never be cut to pieces by any weapon, nor burned by fire, nor moistened by water, nor withered by the wind.

Sielos negali sukapoti į dalis joks ginklas, negali sudeginti ugnis, permerkti vanduo, išdžiovinti vėjas.

Purport

All kinds of weapons – swords, flame weapons, rain weapons, tornado weapons, etc. – are unable to kill the spirit soul. It appears that there were many kinds of weapons made of earth, water, air, ether, etc., in addition to the modern weapons of fire. Even the nuclear weapons of the modern age are classified as fire weapons, but formerly there were other weapons made of all different types of material elements. Fire weapons were counteracted by water weapons, which are now unknown to modern science. Nor do modern scientists have knowledge of tornado weapons. Nonetheless, the soul can never be cut into pieces, nor annihilated by any number of weapons, regardless of scientific devices.

KOMENTARAS: Jokiais ginklais – nei kardu, nei liepsna, nei liūtimi, nei viesulu etc. – negalima sunaikinti dvasinės sielos. Pasirodo, jog be šiuolaikinių ugnies ginklų būta įvairiausių rūšių ginklų, sukurtų iš žemės, vandens, oro, eterio etc. Šių dienų branduolinis ginklas priskirtinas prie ugnies ginklų, o seniau jų būta ir kitokių, sukurtų iš visų kitų materijos elementų. Ugnies ginklus neutralizuodavo vandens ginklai, kurių nūdienis mokslas nė nežino. Mūsų dienų mokslininkai nieko nenumano ir apie viesulo galią panaudojančius ginklus. Vis dėlto sielos neįmanoma suskaldyti arba sunaikinti jokiais, net tobuliausios konstrukcijos ginklais.

The Māyāvādī cannot explain how the individual soul came into existence simply by ignorance and consequently became covered by the illusory energy. Nor was it ever possible to cut the individual souls from the original Supreme Soul; rather, the individual souls are eternally separated parts of the Supreme Soul. Because they are atomic individual souls eternally (sanātana), they are prone to be covered by the illusory energy, and thus they become separated from the association of the Supreme Lord, just as the sparks of a fire, although one in quality with the fire, are prone to be extinguished when out of the fire. In the Varāha Purāṇa, the living entities are described as separated parts and parcels of the Supreme. They are eternally so, according to the Bhagavad-gītā also. So, even after being liberated from illusion, the living entity remains a separate identity, as is evident from the teachings of the Lord to Arjuna. Arjuna became liberated by the knowledge received from Kṛṣṇa, but he never became one with Kṛṣṇa.

Māyāvādžiai negali paaiškinti, kokiu būdu (neva dėl neišmanymo) individuali siela atsirado ir buvo užvaldyta iliuzinės energijos. Individuali siela yra atskira Aukščiausiosios Sielos dalis per amžius, ir niekada nebuvo taip, kad ji tapo atskirta nuo pirminės Aukščiausiosios Sielos. Kadangi amžinai (sanātana) egzistuojančios individualios sielos yra be galo mažos, jos yra linkusios pasiduoti iliuzinės energijos įtakai. Taip jos praranda galimybę artimai bendrauti su Aukščiausiuoju Viešpačiu; jos tarsi kibirkštys, kurios kokybiškai nesiskiria nuo ugnies, bet užgęsta, vos tik iš jos išlekia. „Varāha Purāṇoje“ gyvosios esybės apibūdintos kaip atsietos sudėtinės Aukščiausiojo dalelės. Tokios jos yra amžinai, – ta mintis patvirtinama ir „Bhagavad-gītoje“. Taigi, net išsivadavusi iš iliuzijos, gyvoji esybė išsaugo savo identiškumą – ką rodo Viešpaties pamokymai Arjunai. Perėmęs žinias iš Kṛṣṇos, Arjuna išsivadavo, tačiau jokiu būdu nesusivienijo su Kṛṣṇa.