Skip to main content

TEXT 66

TEXT 66

Devanagari

Devanagari

सर्वधर्मान्परित्यज्य मामेकं शरणं व्रज ।
अहं त्वां सर्वपापेभ्यो मोक्षयिष्यामि मा श‍ुच: ॥ ६६ ॥

Text

Tekstas

sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ
sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ

Synonyms

Synonyms

sarva-dharmān — all varieties of religion; parityajya — abandoning; mām — unto Me; ekam — only; śaraṇam — for surrender; vraja — go; aham — I; tvām — you; sarva — all; pāpebhyaḥ — from sinful reactions; mokṣayiṣyāmi — will deliver; — do not; śucaḥ — worry.

sarva-dharmān — visų atmainų religijas; parityajya — atmesdamas; mām — Man; ekam — vienam; śaraṇam — atsidavimo; vraja — siek; aham — Aš; tvām — tave; sarva — nuo visų; pāpebhyaḥ — atoveikių už nuodėmes; mokṣayiṣyāmi — išvaduosiu; — ne; śucaḥ — baiminkis.

Translation

Translation

Abandon all varieties of religion and just surrender unto Me. I shall deliver you from all sinful reactions. Do not fear.

Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.

Purport

Purport

The Lord has described various kinds of knowledge and processes of religion – knowledge of the Supreme Brahman, knowledge of the Supersoul, knowledge of the different types of orders and statuses of social life, knowledge of the renounced order of life, knowledge of nonattachment, sense and mind control, meditation, etc. He has described in so many ways different types of religion. Now, in summarizing Bhagavad-gītā, the Lord says that Arjuna should give up all the processes that have been explained to him; he should simply surrender to Kṛṣṇa. That surrender will save him from all kinds of sinful reactions, for the Lord personally promises to protect him.

KOMENTARAS: Viešpats apibūdino įvairius žinojimo ir religijos procesus: žinias apie Aukščiausiąjį Brahmaną, apie Supersielą, apie įvairius luomus ir socialinio gyvenimo skyrius, papasakojo apie sannyāsą, atsižadėjimą ir neprisirišimą, apie juslių bei proto valdymą, apie meditaciją etc. Jis visapusiškai apibūdino įvairių tipų religijas. O dabar, apibendrindamas „Bhagavad-gītos“ turinį, Viešpats sako, kad Arjuna privalo atmesti visus jam išaiškintus procesus ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai – tai išgelbės jį nuo atoveikio už visas nuodėmes, nes Viešpats žada Pats jį apsaugoti.

In the Seventh Chapter it was said that only one who has become free from all sinful reactions can take to the worship of Lord Kṛṣṇa. Thus one may think that unless he is free from all sinful reactions he cannot take to the surrendering process. To such doubts it is here said that even if one is not free from all sinful reactions, simply by the process of surrendering to Śrī Kṛṣṇa he is automatically freed. There is no need of strenuous effort to free oneself from sinful reactions. One should unhesitatingly accept Kṛṣṇa as the supreme savior of all living entities. With faith and love, one should surrender unto Him.

Septintame skyriuje buvo pasakyta, kad garbinti Viešpatį Kṛṣṇą gali tik tas, kuris išsivadavo nuo atoveikio už visas nuodėmes. Gali atrodyti, kad tol, kol neišsivaduoji nuo atoveikio už visas nuodėmes, negalima įsijungti į atsidavimo procesą. Tačiau abejones išsklaido šis posmas: jei kol kas dar neišsivadavai nuo atoveikio už visas nuodėmes, atsidavimo Śrī Kṛṣṇai procese savaime išsivaduosi. Papildomos pastangos, norint išsivaduoti nuo atoveikio už nuodėmes, nėra būtinos. Tereikia neabejojant pripažinti Kṛṣṇą aukščiausiu visų gyvųjų esybių išganytoju, ir su tikėjimu bei meile Jam atsiduoti.

The process of surrender to Kṛṣṇa is described in the Hari-bhakti-vilāsa (11.676):

Atsidavimo Kṛṣṇai procesas aprašytas „Hari-bhakti-vilāsoje“ (11.676):

ānukūlyasya saṅkalpaḥ
prātikūlyasya varjanam
rakṣiṣyatīti viśvāso
goptṛtve varaṇaṁ tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye
ṣaḍ-vidhā śaraṇāgatiḥ
ānukūlyasya saṅkalpaḥ
prātikūlyasya varjanam
rakṣiṣyatīti viśvāso
goptṛtve varaṇaṁ tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye
ṣaḍ-vidhā śaraṇāgatiḥ

According to the devotional process, one should simply accept such religious principles that will lead ultimately to the devotional service of the Lord. One may perform a particular occupational duty according to his position in the social order, but if by executing his duty one does not come to the point of Kṛṣṇa consciousness, all his activities are in vain. Anything that does not lead to the perfectional stage of Kṛṣṇa consciousness should be avoided. One should be confident that in all circumstances Kṛṣṇa will protect him from all difficulties. There is no need of thinking how one should keep the body and soul together. Kṛṣṇa will see to that. One should always think himself helpless and should consider Kṛṣṇa the only basis for his progress in life. As soon as one seriously engages himself in devotional service to the Lord in full Kṛṣṇa consciousness, at once he becomes freed from all contamination of material nature. There are different processes of religion and purificatory processes by cultivation of knowledge, meditation in the mystic yoga system, etc., but one who surrenders unto Kṛṣṇa does not have to execute so many methods. That simple surrender unto Kṛṣṇa will save him from unnecessarily wasting time. One can thus make all progress at once and be freed from all sinful reactions.

Pagal pasiaukojimo proceso reikalavimus reikia išpažinti tuos religinius principus, kurie ilgainiui atves prie pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui. Galima vykdyti tam tikras pareigas pagal veiklos pobūdį, priklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei priklausai, tačiau veltui darbuojasi tas, kuris vykdydamas pareigas nepriartėja prie Kṛṣṇos sąmonės. Reikia vengti visko, kas neveda į tobulą Kṛṣṇos sąmonės būvį, ir tikėti, kad bet kokiomis aplinkybėmis Kṛṣṇa apsaugos nuo visų sunkumų. Nėra jokio reikalo rūpintis, kaip palaikyti gyvybę – tuo pasirūpins Kṛṣṇa. Mes privalome suvokti savo bejėgiškumą ir vieninteliu gyvenimo pažangos pagrindu laikyti Kṛṣṇą. Kai tik žmogus rimtai atsideda pasiaukojimo tarnystei visiškai suvokdamas Kṛṣṇą, jis tuojau pat nusiplauna visas materialios gamtos nešvarybes. Egzistuoja įvairūs religijos keliai ir apsivalymo būdai, pagrįsti žinojimo gilinimu, meditacija pagal mistinės yogos sistemą etc., tačiau tam, kuris atsiduoda Kṛṣṇai, tiek daug metodų praktikuoti nereikia. Pakanka atsiduoti Kṛṣṇai ir bus išvengta beprasmio laiko švaistymo. Taip greitai pažengiama į priekį ir išsivaduojama nuo atoveikio už visas nuodėmes.

One should be attracted by the beautiful vision of Kṛṣṇa. His name is Kṛṣṇa because He is all-attractive. One who becomes attracted by the beautiful, all-powerful, omnipotent vision of Kṛṣṇa is fortunate. There are different kinds of transcendentalists – some of them are attached to the impersonal Brahman vision, some of them are attracted by the Supersoul feature, etc., but one who is attracted to the personal feature of the Supreme Personality of Godhead, and, above all, one who is attracted by the Supreme Personality of Godhead as Kṛṣṇa Himself, is the most perfect transcendentalist. In other words, devotional service to Kṛṣṇa, in full consciousness, is the most confidential part of knowledge, and this is the essence of the whole Bhagavad-gītā. Karma-yogīs, empiric philosophers, mystics and devotees are all called transcendentalists, but one who is a pure devotee is the best of all. The particular words used here, mā śucaḥ, “Don’t fear, don’t hesitate, don’t worry,” are very significant. One may be perplexed as to how one can give up all kinds of religious forms and simply surrender unto Kṛṣṇa, but such worry is useless.

Mus turėtų žavėti nuostabus Kṛṣṇos pavidalas. Aukščiausiąjį Dievo Asmenį vadina „Kṛṣṇa“, nes Jis yra visų patraukliausias. Laimingas tas, kuris susižavėjo kupinu grožio, visų galingiausiu ir visagaliu Kṛṣṇa. Yra įvairių rūšių transcendentalistų: vieni jų ypač žavisi beasmeniu Brahmanu, kitus labiau traukia Supersielos aspektas etc., tačiau tas, kurį traukia asmeniškas Aukščiausiojo Dievo Asmens aspektas ir, visų pirma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Patsai Kṛṣṇa, yra visų tobuliausias transcendentalistas. Kitaip sakant, sąmoninga pasiaukojimo tarnystė Kṛṣṇai – tai visų slaptingiausia žinojimo dalis, – tokia visos „Bhagavad-gītos“ esmė. Transcendentalistais vadinami tiek karma-yogai ir filosofai empirikai, tiek mistikai ir bhaktai, tačiau tyras bhaktas – visų geriausias. Labai svarbią reikšmę turi žodžiai mā śucaḥ: „Nebijok, nesvyruok, liaukis nerimavęs.“ Žmogų gali sugluminti tai, kad reikia atmesti visų formų religijas ir tiesiog atsiduoti Kṛṣṇai, tačiau nerimauti nėra pagrindo.