Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā As It Is » Chapter Eighteen

TEXT 38

TEXT 38

Devanagari

Devanagari

विषयेन्द्रियसंयोगाद्यत्तदग्रेऽमृतोपमम् ।
परिणामे विषमिव तत्सुखं राजसं स्मृतम् ॥ ३८ ॥

Text

Tekstas

viṣayendriya-saṁyogād
yat tad agre ’mṛtopamam
pariṇāme viṣam iva
tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam
viṣayendriya-saṁyogād
yat tad agre ’mṛtopamam
pariṇāme viṣam iva
tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam

Synonyms

Synonyms

viṣaya — of the objects of the senses; indriya — and the senses; saṁyogāt — from the combination; yat — which; tat — that; agre — in the beginning; amṛta-upamam — just like nectar; pariṇāme — at the end; viṣam iva — like poison; tat — that; sukham — happiness; rājasam — in the mode of passion; smṛtam — is considered.

viṣaya — juslių objektų; indriya — ir juslių; saṁyogāt — iš jungties; yat — kuri; tat — ta; agre — pradžioje; amṛta-upamam — lyg nektaras; pariṇāme — pabaigoje; viṣam iva — tarsi nuodai; tat — ta; sukham — laimė; rājasam — aistros guṇos; smṛtam — yra laikoma.

Translation

Translation

That happiness which is derived from contact of the senses with their objects and which appears like nectar at first but poison at the end is said to be of the nature of passion.

Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.

Purport

Purport

A young man and a young woman meet, and the senses drive the young man to see her, to touch her and to have sexual intercourse. In the beginning this may be very pleasing to the senses, but at the end, or after some time, it becomes just like poison. They are separated or there is divorce, there is lamentation, there is sorrow, etc. Such happiness is always in the mode of passion. Happiness derived from a combination of the senses and the sense objects is always a cause of distress and should be avoided by all means.

KOMENTARAS: Kai jaunuolis sutinka merginą, juslės kursto žvelgti į ją, liesti ir lytiškai su ja santykiauti. Pradžioje tai gali teikti juslėms didelį malonumą, tačiau ilgainiui ryšiai tarp jaunuolio ir merginos tampa tarsi nuodai. Jauni žmonės išsiskiria arba išsituokia, tai sukelia sielvartą, liūdesį etc. Tokia laimė visada yra įtakojama aistros guṇos. Laimė, patiriama dėl juslių ir jų objektų sąlyčio, neišvengiamai gimdo kančią ir jos reikia žūt būt vengti.