TEXT 3

Devanagari

त्याज्यं दोषवदित्येके कर्म प्राहुर्मनीषिण: ।
यज्ञदानतप:कर्म न त्याज्यमिति चापरे ॥ ३ ॥

Text

Tekstas

tyājyaṁ doṣa-vad ity eke
karma prāhur manīṣiṇaḥ
yajña-dāna-tapaḥ-karma
na tyājyam iti cāpare

Synonyms

tyājyam — must be given up; doṣa-vat — as an evil; iti — thus; eke — one group; karma — work; prāhuḥ — they say; manīṣiṇaḥ — great thinkers; yajña — of sacrifice; dāna — charity; tapaḥ — and penance; karma — works; na — never; tyājyam — are to be given up; iti — thus; ca — and; apare — others.

tyājyam — turi būti atmestas; doṣa-vat — kaip blogis; iti — šitaip; eke — vieni; karma — darbas; prāhuḥ — sako; manīṣiṇaḥ — didieji mąstytojai; yajña — aukojimo; dāna — labdaros; tapaḥ — askezės; karma — veiksmai; na — niekada; tyājyam — turi būti atmesti; iti — šitaip; ca — ir; apare — kiti.

Translation

Some learned men declare that all kinds of fruitive activities should be given up as faulty, yet other sages maintain that acts of sacrifice, charity and penance should never be abandoned.

Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

Purport

There are many activities in the Vedic literature which are subjects of contention. For instance, it is said that an animal can be killed in a sacrifice, yet some maintain that animal killing is completely abominable. Although animal killing in a sacrifice is recommended in the Vedic literature, the animal is not considered to be killed. The sacrifice is to give a new life to the animal. Sometimes the animal is given a new animal life after being killed in the sacrifice, and sometimes the animal is promoted immediately to the human form of life. But there are different opinions among the sages. Some say that animal killing should always be avoided, and others say that for a specific sacrifice it is good. All these different opinions on sacrificial activity are now being clarified by the Lord Himself.

KOMENTARAS: Vedų raštai aprašo įvairias veiklos rūšis, kurios dažnai yra nesantaikos objektas. Antai pasakyta, kad žudyti gyvūną aukai galima, tačiau kai kas tvirtina, kad gyvūnų žudymas visais atvejais yra smerktinas. Nors Vedų raštai pasisako už gyvūnų aukojimą, paaukotas gyvūnas nelaikomas nužudytu. Aukojama tam, kad duotume gyvūnui naują gyvenimą. Kartais paaukotas gyvūnas įgyja naują gyvūno kūną, o kartais iš karto pasiekia žmogaus gyvybės formą. Tačiau šiuo klausimu išminčių nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad gyvūnų žudymo iš viso reikia vengti, kiti tvirtina, kad atliekant kai kurias aukas tai yra leistina. Skirtingas nuomones apie aukų atnašavimą dabar paaiškins Pats Viešpats.