TEXT 13

Devanagari

पञ्चैतानि महाबाहो कारणानि निबोध मे ।
सांख्ये कृतान्ते प्रोक्तानि सिद्धये सर्वकर्मणाम् ॥ १३ ॥

Text

Tekstas

pañcaitāni mahā-bāho
kāraṇāni nibodha me
sāṅkhye kṛtānte proktāni
siddhaye sarva-karmaṇām

Synonyms

pañca — five; etāni — these; mahā-bāho — O mighty-armed one; kāraṇāni — causes; nibodha — just understand; me — from Me; sāṅkhye — in the Vedānta; kṛta-ante — in the conclusion; proktāni — said; siddhaye — for the perfection; sarva — of all; karmaṇām — activities.

pañca — penkios; etāni — visos šios; mahā-bāho — o tvirtaranki; kāraṇāni — priežastys; nibodha — suprask; me — iš Manęs; sāṅkhye — Vedāntoje; kṛta-ante — užbaigiant; proktāni — pasakytos; siddhaye — tobulumui; sarva — visos; karmaṇām — veiklos.

Translation

O mighty-armed Arjuna, according to the Vedānta there are five causes for the accomplishment of all action. Now learn of these from Me.

O tvirtaranki Arjuna, pasak Vedāntos, yra penkios priežastys, kurios lemia bet kokį veiksmą. Sužinoki dabar jas iš Manęs.

Purport

A question may be raised that since any activity performed must have some reaction, how is it that the person in Kṛṣṇa consciousness does not suffer or enjoy the reactions of work? The Lord is citing Vedānta philosophy to show how this is possible. He says that there are five causes for all activities, and for success in all activity one should consider these five causes. Sāṅkhya means the stock of knowledge, and Vedānta is the final stock of knowledge accepted by all leading ācāryas. Even Śaṅkara accepts Vedānta-sūtra as such. Therefore such authority should be consulted.

KOMENTARAS: Gali iškilti klausimas: jei bet koks veiksmas neišvengiamai sukelia atoveikį, kaip tad yra, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nei kenčia nuo savo veiklos pasekmių, nei patiria dėl jų džiaugsmą. Norėdamas tai paaiškinti, Viešpats kreipiasi į Vedāntos filosofiją. Jis sako, kad veikla turi penkias priežastis, ir norint, kad ji būtų sėkminga, šias penkias priežastis reikia žinoti. Sānkhya reiškia „žinojimo medis“, o Vedānta – jo viršūnė, tai pripažino visi svarbiausieji ācāryos, net ir Śaṅkara. Todėl atsakymo reikia kreiptis į šį autoritetingą šaltinį.

The ultimate control is invested in the Supersoul. As it is stated in the Bhagavad-gītā, sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ. He is engaging everyone in certain activities by reminding him of his past actions. And Kṛṣṇa conscious acts done under His direction from within yield no reaction, either in this life or in the life after death.

Aukščiausią valdžią turi Supersiela. „Bhagavad-gītoje“ sakoma: sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭaḥ. Supersiela paskatina mus veikti primindama kiekvienam jo ankstesnę veiklą. O veiksmai Kṛṣṇos labui, atliekami Jai nurodant iš vidaus, nesukuria jokio atoveikio nei šiame, nei pomirtiniame gyvenime.