Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā As It Is » Chapter Thirteen

TEXT 29

TEXT 29

Devanagari

Devanagari

समं पश्यन्हि सर्वत्र समवस्थितमीश्वरम् ।
न हिनस्त्यात्मनात्मानं ततो याति परां गतिम् ॥ २९ ॥

Text

Tekstas

samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim
samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim

Synonyms

Synonyms

samam — equally; paśyan — seeing; hi — certainly; sarvatra — everywhere; samavasthitam — equally situated; īśvaram — the Supersoul; na — does not; hinasti — degrade; ātmanā — by the mind; ātmānam — the soul; tataḥ — then; yāti — reaches; parām — the transcendental; gatim — destination.

samam — vienodai; paśyan — matydamas; hi — tikrai; sarvatra — visur; samasvasthitam — vienodai esančią; īśvaram — Supersielą; na — ne; hinasti — žlugdo; ātmanā — protu; ātmānam — sielą; tataḥ — tada; yāti — pasiekia; parām — transcendentinį; gatim — tikslą.

Translation

Translation

One who sees the Supersoul equally present everywhere, in every living being, does not degrade himself by his mind. Thus he approaches the transcendental destination.

Kas mato Supersielą vienodai esančią visur, kiekvienoje gyvoje būtybėje, tas nepatiria nuopuolio per savo protą. Taip jis artėja į transcendentinį tikslą.

Purport

Purport

The living entity, by accepting his material existence, has become situated differently than in his spiritual existence. But if one understands that the Supreme is situated in His Paramātmā manifestation everywhere, that is, if one can see the presence of the Supreme Personality of Godhead in every living thing, he does not degrade himself by a destructive mentality, and he therefore gradually advances to the spiritual world. The mind is generally addicted to sense gratifying processes; but when the mind turns to the Supersoul, one becomes advanced in spiritual understanding.

KOMENTARAS: Gyvosios esybės, patekusios į materialią būtį, padėtis kitokia, negu dvasinėje būtyje. Tačiau jei žmogus supranta, kad Aukščiausiasis, kaip Paramātma, yra visur, jei jis sugeba kiekviename gyvyje įžvelgti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tai jis nepatiria nuopuolio dėl pragaištingos mąstysenos ir palaipsniui žengia į dvasinį pasaulį. Paprastai protas trokšta juslinių malonumų, tačiau kai jis atsigręžia į Supersielą, pasiekiamas aukštas dvasinio pažinimo lygis.