TEXT 2

Devanagari

श्रीभगवानुवाच
मय्यावेश्य मनो ये मां नित्ययुक्ता उपासते ।
श्रद्धया परयोपेतास्ते मे युक्ततमा मता: ॥ २ ॥

Text

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
mayy āveśya mano ye māṁ
nitya-yuktā upāsate
śraddhayā parayopetās
te me yukta-tamā matāḥ

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — the Supreme Personality of Godhead said; mayi — upon Me; āveśya — fixing; manaḥ — the mind; ye — those who; mām — Me; nitya — always; yuktāḥ — engaged; upāsate — worship; śraddhayā — with faith; parayā — transcendental; upetāḥ — endowed; te — they; me — by Me; yukta-tamāḥ — most perfect in yoga; matāḥ — are considered.

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; mayi — į Mane; āveśya — sutelkdami; manaḥ — protą; ye — tie, kurie; mām — Mane; nitya — visada; yuktāḥ — užsiėmę; upāsate — garbina; śraddhayā — tikėjimu apdovanoti; parayā — transcendentiniu; upetāḥ — apdovanoti; te — jie; me — Mano; yukta-tamāḥ — pasiekę yogos tobulumą; matāḥ — laikomi.

Translation

The Supreme Personality of Godhead said: Those who fix their minds on My personal form and are always engaged in worshiping Me with great and transcendental faith are considered by Me to be most perfect.

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Tuos, kurie savo protą sutelkia į Mano asmenišką pavidalą ir visada garbina Mane su didžiu transcendentiniu tikėjimu, Aš laikau pačiais tobuliausiais.

Purport

In answer to Arjuna’s question, Kṛṣṇa clearly says that he who concentrates upon His personal form and who worships Him with faith and devotion is to be considered most perfect in yoga. For one in such Kṛṣṇa consciousness there are no material activities, because everything is done for Kṛṣṇa. A pure devotee is constantly engaged. Sometimes he chants, sometimes he hears or reads books about Kṛṣṇa, or sometimes he cooks prasādam or goes to the marketplace to purchase something for Kṛṣṇa, or sometimes he washes the temple or the dishes – whatever he does, he does not let a single moment pass without devoting his activities to Kṛṣṇa. Such action is in full samādhi.

KOMENTARAS: Atsakydamas į Arjunos klausimą, Kṛṣṇa aiškiai sako, kad tas, kuris protą sutelkia į Jo asmenišką pavidalą ir tikėdamas bei pasiaukojęs Jį garbina, laikomas pačiu tobuliausiu yogu. Visiškai Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus neatlieka jokios materialios veiklos, nes viską skiria Kṛṣṇai. Tyras bhaktas visada tarnauja: kartoja ar gieda Viešpaties vardus, klausosi ar skaito knygas apie Kṛṣṇą, gamina prasādam ar eina nupirkti ką nors Kṛṣṇai, tvarko šventyklą ar plauna indus – kad ir ką jis darytų, viską skiria Kṛṣṇai ir nepraleidžia nė akimirkos Jam netarnaudamas. Tai visiškas samādhi.