TEXT 2

Devanagari

न मे विदु: सुरगणा: प्रभवं न महर्षय: ।
अहमादिर्हि देवानां महर्षीणां च सर्वश: ॥ २ ॥

Text

Tekstas

na me viduḥ sura-gaṇāḥ
prabhavaṁ na maharṣayaḥ
aham ādir hi devānāṁ
maharṣīṇāṁ ca sarvaśaḥ

Synonyms

na — never; me — My; viduḥ — know; sura-gaṇāḥ — the demigods; prabhavam — origin, opulences; na — never; mahā-ṛṣayaḥ — great sages; aham — I am; ādiḥ — the origin; hi — certainly; devānām — of the demigods; mahā-ṛṣīṇām — of the great sages; ca — also; sarvaśaḥ — in all respects.

na — niekada; me — Mano; viduḥ — žino; sura-gaṇāḥ — pusdieviai; prabhavam — kilmę, turtus ir galybę; na — niekada; mahā-ṛṣayaḥ — didieji išminčiai; aham — Aš esu; ādiḥ — pradžia; hi — tikrai; devānām — pusdievių; mahā-ṛṣīṇām — didžiųjų išminčių; ca — taip pat; sarvaśaḥ — visais atžvilgiais.

Translation

Neither the hosts of demigods nor the great sages know My origin or opulences, for, in every respect, I am the source of the demigods and sages.

Nei pusdievių pulkai, nei didieji išminčiai nežino Mano kilmės, turtų ir galybės, nes kad ir kaip žvelgsi, Aš esu pusdievių ir išminčių pradžia.

Purport

As stated in the Brahma-saṁhitā, Lord Kṛṣṇa is the Supreme Lord. No one is greater than Him; He is the cause of all causes. Here it is also stated by the Lord personally that He is the cause of all the demigods and sages. Even the demigods and great sages cannot understand Kṛṣṇa; they can understand neither His name nor His personality, so what is the position of the so-called scholars of this tiny planet? No one can understand why this Supreme God comes to earth as an ordinary human being and executes such wonderful, uncommon activities. One should know, then, that scholarship is not the qualification necessary to understand Kṛṣṇa. Even the demigods and the great sages have tried to understand Kṛṣṇa by their mental speculation, and they have failed to do so. In the Śrīmad-Bhāgavatam also it is clearly said that even the great demigods are not able to understand the Supreme Personality of Godhead. They can speculate to the limits of their imperfect senses and can reach the opposite conclusion of impersonalism, of something not manifested by the three qualities of material nature, or they can imagine something by mental speculation, but it is not possible to understand Kṛṣṇa by such foolish speculation.

KOMENTARAS: „Brahma-saṁhitoje“ teigiama, kad Viešpats Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Viešpats. Nėra už Jį didingesnio, Jis – visų priežasčių priežastis. Šiame posme Pats Viešpats pareiškia, kad Jis – visų pusdievių ir išminčių priežastis. Net pusdieviai ir didieji išminčiai negali pažinti Kṛṣṇos, negali suprasti Kṛṣṇos vardo, suvokti Jo asmenybės, o ką jau kalbėti apie šios menkutės planetos vadinamuosius mokslininkus? Niekas nesuvokia, kodėl Aukščiausiasis Dievas nužengia lyg paprastas žmogus ir atlieka Savo stebuklingus, antžmogiškus žygius. Žinotina, erudicija nėra būtina sąlyga norint suvokti Kṛṣṇą. Jo suvokti nepavyko net ir pusdieviams bei išminčiams, kurie bandė pažinti Kṛṣṇą spekuliatyviais samprotavimais. „Śrīmad- Bhāgavatam“ irgi aiškiai sakoma, kad net didieji pusdieviai neįstengia pažinti Aukščiausiojo Dievo Asmens. Jų mintis tepakyla tiek, kiek leidžia netobulos juslės, ir prieina priešingą sampratą – impersonalizmą, kurio objektas – kažkas, kam trys materialios gamtos guṇos nėra suteikusios išraiškos; arba dar – spekuliatyvių samprotavimų pagalba jie gali kažin ką išgalvoti, tačiau tokiais paikais samprotavimais neįmanoma pažinti Kṛṣṇos.

Here the Lord indirectly says that if anyone wants to know the Absolute Truth, “Here I am present as the Supreme Personality of Godhead. I am the Supreme.” One should know this. Although one cannot understand the inconceivable Lord who is personally present, He nonetheless exists. We can actually understand Kṛṣṇa, who is eternal, full of bliss and knowledge, simply by studying His words in Bhagavad-gītā and Śrīmad-Bhāgavatam. The conception of God as some ruling power or as the impersonal Brahman can be reached by persons who are in the inferior energy of the Lord, but the Personality of Godhead cannot be conceived unless one is in the transcendental position.

Norintiems pažinti Absoliučią Tiesą Viešpats posme daro užuominą: „Štai Aš – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Aš esu Aukščiausiasis.“ Tai reikia žinoti. Nors neįmanoma perprasti nesuvokiamo Viešpaties Jam asmeniškai apsireiškus – Jis egzistuoja. Iš tiesų Kṛṣṇą, kuris yra amžinas, kupinas palaimos ir žinojimo, galime pažinti gilindamiesi į Jo žodžius „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Dievą, kaip valdančiąją jėgą ar beasmenį Brahmaną gali suvokti ir tie, kuriuos valdo žemesnė Viešpaties energija, tačiau nepasiekus transcendentinės padėties, Dievo Asmens pažinti neįmanoma.

Because most men cannot understand Kṛṣṇa in His actual situation, out of His causeless mercy He descends to show favor to such speculators. Yet despite the Supreme Lord’s uncommon activities, these speculators, due to contamination in the material energy, still think that the impersonal Brahman is the Supreme. Only the devotees who are fully surrendered unto the Supreme Lord can understand, by the grace of the Supreme Personality, that He is Kṛṣṇa. The devotees of the Lord do not bother about the impersonal Brahman conception of God; their faith and devotion bring them to surrender immediately unto the Supreme Lord, and out of the causeless mercy of Kṛṣṇa they can understand Kṛṣṇa. No one else can understand Him. So even great sages agree: What is ātmā, what is the Supreme? It is He whom we have to worship.

Kadangi daugelis žmonių neįstengia suvokti, kas yra Kṛṣṇa ir kokia Jo tikroji padėtis, iš nepriežastinės Savo malonės Jis nužengia parodyti Savo palankumą spekuliatyviems mąstytojams. Nors Aukščiausiojo Viešpaties žygiai yra antžmogiški, vis tiek tie mąstytojai, įtakojami teršiamo materialios energijos poveikio, mano, kad beasmenis Brahmanas yra Aukščiausiasis. Tik bhaktai, visiškai atsidavę Aukščiausiajam Viešpačiui, Aukščiausiojo Asmens malone gali suprasti, kad Aukščiausiasis Viešpats yra Kṛṣṇa. Viešpaties bhaktai nesidomi impersonalia Dievo kaip beasmenio Brahmano sąvoka, jų tikėjimas ir pasiaukojimas leidžia jiems išsyk atsiduoti Aukščiausiajam Viešpačiui, ir nepriežastinė Kṛṣṇos malonė suteikia jiems galimybę suvokti Kṛṣṇą. Niekas kitas pažinti Jo negali. Net ir didieji išminčiai yra vieningos nuomonės: „Kas yra ātmā, kas yra Aukščiausiasis? Tasai, kurį mes turime garbinti.“