Skip to main content
Bibliothek » Bhagavad-gītā wie sie ist » ACHTES KAPITEL

TEXT 25

TEXT 25

Text

Tekstas

dhūmo rātris tathā kṛṣṇaḥ
ṣaṇ-māsā dakṣiṇāyanam
tatra cāndramasaṁ jyotir
yogī prāpya nivartate
dhūmo rātris tathā kṛṣṇaḥ
ṣaṇ-māsā dakṣiṇāyanam
tatra cāndramasaṁ jyotir
yogī prāpya nivartate

Synonyms

Synonyms

dhūmaḥ — Rauch; rātriḥ — Nacht; tathā — auch; kṛṣṇaḥ — die vierzehn Tage des dunklen Mondes; ṣaṭ-māsāḥ — die sechs Monate; dakṣiṇa- ayanam — wenn die Sonne im Süden reist; tatra — dort; cāndramasam — den Mondplaneten; jyotiḥ — das Licht; yogī — der Mystiker; prāpya — erreichend; nivartate — kehrt zurück.

dhūmaḥ — dūmai; rātriḥ — naktis; tathā — taip pat; kṛṣṇaḥ — kai mėnulis dyla; ṣaṭ-māsāḥ — šeši mėnesiai; dakṣiṇa-ayanam — saulei krypstant į pietus; tatra — tada; cāndra-masam — Mėnulio planetą; jyotiḥ — šviesą; yogī — mistikas; prāpya — pasiekęs; nivartate — sugrįžta atgal.

Translation

Translation

Der Mystiker, der während des Rauches verscheidet, nachts, während der vierzehn Tage des abnehmenden Mondes oder während der sechs Monate, wenn die Sonne im Süden reist, erreicht den Mondplaneten, kehrt aber wieder zurück.

Mistikas, išeinantis iš pasaulio migloje, naktį, kai mėnulis dyla, ar per tuos šešis mėnesius, kai saulė krypsta į pietus, pasiekia Mėnulio planetą, tačiau ir vėl grįžta atgal.

Purport

Purport

ERLÄUTERUNG: Im Dritten Canto des Śrīmad-Bhāgavatam erklärt Kapila Muni, daß diejenigen, die auf der Erde fruchtbringende Tätigkeiten und Opferrituale mit Sachkenntnis ausführen, nach dem Tod den Mond erreichen. Diese fortgeschrittenen Seelen leben (nach der Zeitrechnung der Halbgötter) etwa 10000 Jahre auf dem Mond und genießen das Leben, indem sie soma-rasa trinken. Am Ende kehren sie jedoch wieder auf die Erde zurück. Das bedeutet, daß es auf dem Mond höherentwickelte Lebewesen gibt, auch wenn es uns nicht möglich sein mag, sie mit unseren grobstofflichen Sinnen wahrzunehmen.

KOMENTARAS: Trečioje „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmėje Kapila Mums užsimena apie tai, kad žmonės, sukaupę karminės veiklos patirtį ir išmanantys aukojimą, po mirties iš Žemės patenka į Mėnulį. Tos iškilnios sielos gyvena Mėnulyje apie 10000 metų (pusdievių skaičiavimais) ir džiaugiasi tenykščiu gyvenimu, gerdamos soma-rasą. Bet galų gale jos sugrįžta į Žemę. Tai reiškia, kad Mėnulyje gyvena aukštesnio lygio gyvosios būtybės, kurių gali ir nepatirti mūsų grubios juslės.