Skip to main content

TEXT 16

TEXT 16

Text

Tekstas

manaḥ-prasādaḥ saumyatvaṁ
maunam ātma-vinigrahaḥ
bhāva-saṁśuddhir ity etat
tapo mānasam ucyate
manaḥ-prasādaḥ saumyatvaṁ
maunam ātma-vinigrahaḥ
bhāva-saṁśuddhir ity etat
tapo mānasam ucyate

Synonyms

Synonyms

manaḥ-prasādaḥ — Zufriedenheit des Geistes; saumyatvam — ohne Zweideutigkeit anderen gegenüber; maunam — Ernst; ātma — des Selbst; vinigrahaḥ — Beherrschung; bhāva — seiner Natur; saṁśuddhiḥ — Läuterung; iti — so; etat — dies; tapaḥ — Enthaltung; mānasam — des Geistes; ucyate — wird genannt.

manaḥ-prasādaḥ — proto pasitenkinimas; saumyatvam — nedviveidiškumas kitų atžvilgiu; maunam — rimtis; ātma — savojo „aš“; vinigrahaḥ — suvaldymas; bhāva — savo prigimties; saṁśuddhiḥ — apvalymas; iti — taip; etat — ši; tapaḥ — askezė; mānasam — proto; ucyate — sakoma, yra.

Translation

Translation

Und Zufriedenheit, Läuterung des Daseins, Einfachheit, Ernst und Selbstbeherrschung sind die Enthaltungen in bezug auf den Geist.

O pasitenkinimas, paprastumas, rimtis, savitvarda ir savo būties apvalymas yra proto askezė.

Purport

Purport

ERLÄUTERUNG: Den Geist entsagt zu machen bedeutet, ihn von Sinnenbefriedigung zurückzuziehen. Er sollte auf solche Weise geschult werden, daß er immer daran denkt, für andere Gutes zu tun. Die beste Schulung für den Geist ist Ernsthaftigkeit der Gedanken. Man sollte nie vom Kṛṣṇa-Bewußtsein abweichen, das heißt, man muß Sinnenbefriedigung immer vermeiden. Sein Wesen zu läutern bedeutet also, Kṛṣṇa-bewußt zu werden. Zufriedenheit des Geistes kann man nur erreichen, wenn man den Geist von Gedanken an Sinnengenuß zurückzieht. Je mehr wir an Sinnengenuß denken, desto unzufriedener wird unser Geist. Im gegenwärtigen Zeitalter beschäftigen wir den Geist unnötigerweise mit den verschiedensten Arten der Sinnenbefriedigung, und so besteht keine Aussicht auf inneren Frieden. Das beste ist, wenn man den Geist auf die vedischen Schriften lenkt, die voller Erzählungen sind, die den Geist tatsächlich zufriedenstellen, vor allem die Geschichten der Purāṇas und des Mahābhārata. Man sollte aus diesem Wissen Nutzen ziehen und auf diese Weise geläutert werden. Der Geist sollte frei von Falschheit sein, und man sollte an das Wohl aller denken. Schweigsamkeit bedeutet, immer an Selbstverwirklichung zu denken. In diesem Sinne ist ein Mensch im Kṛṣṇa-Bewußtsein auf vollkommene Weise schweigsam. Beherrschung des Geistes bedeutet, den Geist von Sinnengenuß zu lösen. Man sollte im Umgang mit anderen offen und ehrlich sein und dadurch sein Dasein läutern. Dies alles zusammen stellt die Enthaltung in bezug auf die Tätigkeiten des Geistes dar.

KOMENTARAS: Disciplinuoti protą – tai atitraukti jį nuo juslinių malonumų. Protą reikia išlavinti taip, kad jis nuolat galvotų apie tai, ką gera padaryti kitiems. Geriausias tokio lavinimo būdas – minčių rimtis. Reikia nenukrypti nuo Kṛṣṇos sąmonės ir visada vengti juslinių malonumų. Apvalyti savąją prigimtį – tai išsiugdyti Kṛṣṇos sąmonę. Protas pajunta pasitenkinimą tik tada, kai vengiama minčių apie juslinius malonumus. Kuo daugiau galvosime apie juslinius malonumus, tuo labiau būsime nepatenkinti. Šiais laikais mes be jokio reikalo leidžiame protui nevaržomai ieškoti įvairiausių malonumų, todėl jis negali pajusti pasitenkinimo. Geriausia išeitis šiuo atveju – užimti protą Vedų raštų studijomis, nes juose, pavyzdžiui, Purānose bei „Mahābhāratoje“, pasakojama daug teikiančių džiaugsmą istorijų. Pasinaudojus jų žiniomis, galima apsivalyti. Mintyse neturi likti vietos dviveidiškumui, reikia galvoti apie kitų gerovę. Tylėti – tai nuolat mąstyti apie dvasinę savivoką. Šia prasme, Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra visiškai tylus. Suvaldyti protą – tai atitraukti mintis nuo juslinių malonumų. Turime būti tiesūs savo poelgiais ir tuo būdu apvalyti savo būtį. Visos tos savybės kartu paėmus ir sudaro proto veiklos askezę.