Skip to main content
Bibliothek » Bhagavad-gītā wie sie ist » DREIZEHNTES KAPITEL

TEXT 29

TEXT 29

Text

Tekstas

samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim
samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim

Synonyms

Synonyms

samam — gleich; paśyan — sehend; hi — gewiß; sarvatra — überall; samavasthitam — gleich befindlich; īśvaram — die Überseele; na — nicht; hinasti — erniedrigt sich; ātmanā — durch den Geist; ātmānam — die Seele; tataḥ — dann; yāti — erreicht; parām — das transzendentale; gatim — Ziel.

samam — vienodai; paśyan — matydamas; hi — tikrai; sarvatra — visur; samasvasthitam — vienodai esančią; īśvaram — Supersielą; na — ne; hinasti — žlugdo; ātmanā — protu; ātmānam — sielą; tataḥ — tada; yāti — pasiekia; parām — transcendentinį; gatim — tikslą.

Translation

Translation

Jemand, der sieht, daß die Überseele überall, in allen Lebewesen, in gleichem Maße gegenwärtig ist, erniedrigt sich nicht durch seinen Geist. So nähert er sich dem transzendentalen Ziel.

Kas mato Supersielą vienodai esančią visur, kiekvienoje gyvoje būtybėje, tas nepatiria nuopuolio per savo protą. Taip jis artėja į transcendentinį tikslą.

Purport

Purport

ERLÄUTERUNG: Dadurch, daß das Lebewesen sein materielles Dasein annahm, ist es in Bedingungen geraten, die sich von seinem spirituellen Dasein unterscheiden. Aber wenn man erkennt, daß der Höchste in Seiner Paramātmā-Manifestation überall gegenwärtig ist, das heißt, wenn man die Gegenwart der Höchsten Persönlichkeit Gottes in jedem Lebewesen sieht, erniedrigt man sich nicht durch eine zerstörerische Geisteshaltung, und so schreitet man auf dem Pfad zur spirituellen Welt allmählich voran. Für gewöhnlich haftet der Geist an Vorstellungen der Sinnenbefriedigung, doch wenn sich der Geist der Überseele zuwendet, macht man Fortschritt im spirituellen Verständnis.

KOMENTARAS: Gyvosios esybės, patekusios į materialią būtį, padėtis kitokia, negu dvasinėje būtyje. Tačiau jei žmogus supranta, kad Aukščiausiasis, kaip Paramātma, yra visur, jei jis sugeba kiekviename gyvyje įžvelgti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tai jis nepatiria nuopuolio dėl pragaištingos mąstysenos ir palaipsniui žengia į dvasinį pasaulį. Paprastai protas trokšta juslinių malonumų, tačiau kai jis atsigręžia į Supersielą, pasiekiamas aukštas dvasinio pažinimo lygis.