TEXT 51

Text

Tekstas

arjuna uvāca
dṛṣṭvedaṁ mānuṣaṁ rūpaṁ
tava saumyaṁ janārdana
idānīm asmi saṁvṛttaḥ
sa-cetāḥ prakṛtiṁ gataḥ

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna sagte; dṛṣṭvā — sehend; idam — diese; mānuṣam — menschliche; rūpam — Form; tava — Deine; saumyam — sehr schön; janārdana — o Bezwinger der Feinde; idānīm — jetzt; asmi — ich bin; saṁvṛttaḥ — gefestigt; sa-cetāḥ — in meinem Bewußtsein; prakṛtim — zu meinem eigenen Wesen; gataḥ — zurückgefunden.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; dṛṣṭvā — regėdamas; idam — šį; mānuṣam — žmogaus; rūpam — pavidalą; tava — Tavo; saumyam — labai gražų; janārdana — o priešų baudėjau; idānīm — dabar; asmi — aš esu; saṁvṛttaḥ — nurimusios; sa-cetāḥ — sąmonės; prakṛtim — į savo paties prigimtį; gataḥ — sugrįžęs.

Translation

Als Arjuna Kṛṣṇa so in Seiner ursprünglichen Gestalt sah, sagte er: O Janārdana, nun, da ich diese menschengleiche Gestalt sehe, die so überaus schön ist, habe ich mich wieder gefaßt und habe zu meinem ursprünglichen Wesen zurückgefunden.

Išvydęs Kṛṣṇą pirminiu Jo pavidalu, Arjuna tarė: O Janārdana, regėdamas Tave nuostabios žmogaus išvaizdos, atgavau dvasios ramybę ir atsitokėjau.

Purport

ERLÄUTERUNG: Die Worte mānuṣaṁ rūpam in diesem Vers weisen eindeutig darauf hin, daß die ursprüngliche Gestalt der Höchsten Persönlichkeit Gottes zweihändig ist. Das beweist, daß diejenigen, die Kṛṣṇa verspotten, als wäre Er ein Mensch wie alle anderen, Sein göttliches Wesen nicht kennen. Wenn Kṛṣṇa ein gewöhnlicher Mensch wäre, wie könnte es Ihm dann möglich sein, die universale Form und darauf wieder die vierhändige Nārāyaṇa-Form zu zeigen? Die Bhagavad-gītā sagt also eindeutig aus, daß jemand, der denkt, Kṛṣṇa sei ein gewöhnlicher Mensch, und der den Leser irreführt, indem er behauptet, es sei das unpersönliche Brahman, das durch Kṛṣṇa hindurch spreche, das größte Unrecht begeht. Kṛṣṇa hat Seine universale Form und Seine vierhändige Viṣṇu-Form tatsächlich manifestiert. Wie also könnte Er ein gewöhnlicher Mensch sein? Ein reiner Gottgeweihter läßt sich von irreführenden Kommentaren zur Bhagavad-gītā nicht verwirren, da er weiß, was was ist. Die Originalverse der Bhagavad-gītā sind so klar wie die Sonne; sie benötigen nicht das Lampenlicht törichter Kommentatoren.

KOMENTARAS: Žodžiai mānuṣaṁ rūpam aiškiai kalba apie tai, kad pirminis Aukščiausiojo Dievo Asmens pavidalas – dvirankis. Kas pajuokia Kṛṣṇą laikydamas Jį paprastu žmogumi, tas nepažįsta Jo dieviškos prigimties. Jeigu Kṛṣṇa būtų paprastas žmogus, argi Jis galėtų apreikšti visatos pavidalą, o po to vėl tapti keturrankiu Nārāyaṇa? Todėl „Bhagavad-gītoje“ aiškiai pasakyta, kad tas, kuris laiko Kṛṣṇą paprastu žmogumi ir klaidina skaitytoją tvirtindamas, kad Kṛṣṇos vardu kalba beasmenis Brahmanas, daro didžiausią neteisybę. Kṛṣṇa juk atskleidė visatos bei keturrankį Viṣṇu pavidalą – tad ar gali Jis būti paprastas žmogus? Tyro bhakto nesupainioja klaidingi „Bhagavad-gītos“ komentarai, nes jis žino, kas yra kas. Autentiški „Bhagavad-gītos“ posmai skaistūs kaip saulė – jiems netrūksta blyškios lempų šviesos, kuria taip nori juos apšviesti kvaili komentatoriai.