TEXT 1

Text

Tekstas

arjuna uvāca
mad-anugrahāya paramaṁ
guhyam adhyātma-saṁjñitam
yat tvayoktaṁ vacas tena
moho ’yaṁ vigato mama

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna sprach; mat-anugrahāya — nur um mir eine Gunst zu erweisen; paramam — höchstes; guhyam — vertrauliches Thema; adhyātma — spirituelles; saṁjñitam — hinsichtlich; yat — was; tvayā — von Dir; uktam — gesprochen; vacaḥ — Worte; tena — durch dies; mohaḥ — Illusion; ayam — diese; vigataḥ — ist beseitigt; mama — meine.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; mat-anugrahāya — tik tam, kad parodytum man palankumą; paramam — aukščiausi; guhyam — slaptingi dalykai; adhyātma — dvasine; saṁjñitam — tema; yat — kurie; tvayā — Tavo; uktam — išsakyti; vacaḥ — žodžiais; tena — jų dėka; mohaḥ — iliuzija; ayam — ši; vigataḥ — išsisklaidė; mama — mano.

Translation

Arjuna sprach: Ich habe Deine Unterweisungen bezüglich dieser höchst vertraulichen spirituellen Themen vernommen, die Du mir in Deiner Güte erteilt hast, und meine Illusion ist jetzt von mir gewichen.

Arjuna tarė: Dabar, kai išklausiau Tavo maloningus pamokymus apie pačius slaptingiausius dvasinius dalykus, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė.

Purport

ERLÄUTERUNG: Aus diesem Kapitel geht hervor, daß Kṛṣṇa die Ursache aller Ursachen ist. Er ist sogar die Ursache des Mahā-viṣṇu, von dem die materiellen Universen ausgehen. Kṛṣṇa ist keine Inkarnation; Er ist der Ursprung aller Inkarnationen. Dies ist im letzten Kapitel ausführlich erklärt worden.

KOMENTARAS: Šis skyrius atskleidžia, jog Kṛṣṇa yra visų priežasčių priežastis. Maža to, Jis – priežastis Mahā-Viṣṇu, iš kurio kyla materialios visatos. Kṛṣṇa nėra inkarnacija, Jis – visų inkarnacijų šaltinis. Išsamiai tai aiškina ankstesnis skyrius.

Was Arjuna betrifft, so sagt er hier, daß seine Illusion nun von ihm gewichen sei. Mit anderen Worten, er sieht Kṛṣṇa nicht mehr als einen gewöhnlichen Menschen, der mit ihm befreundet ist, sondern als den Ursprung von allem. Nach dieser erleuchtenden Erkenntnis ist Arjuna sehr glücklich, einen so großen Freund wie Kṛṣṇa zu haben, doch er ist sich bewußt darüber, daß andere, im Gegensatz zu ihm, Kṛṣṇa nicht als den Ursprung von allem anerkennen würden. Um also Kṛṣṇas göttliches Wesen vor allen Menschen unter Beweis zu stellen, bittet Arjuna Kṛṣṇa in diesem Kapitel, Seine universale Form zu zeigen. Wenn man die universale Form Kṛṣṇas sieht, wird man von Angst erfüllt, wie Arjuna, doch in Seiner Güte nimmt Kṛṣṇa danach wieder Seine ursprüngliche Form an. Arjuna pflichtet dem bei, was Kṛṣṇa bereits mehrmals Selbst gesagt hat, daß nämlich Seine Worte allein zu Arjunas Wohl bestimmt sind. Arjuna bestätigt also, daß dies alles auf Kṛṣṇas Gnade zurückzuführen ist. Er ist jetzt überzeugt, daß Kṛṣṇa die Ursache aller Ursachen ist und im Herzen eines jeden als Überseele weilt.

O dėl Arjunos, tai jis čia pareiškia, kad jį apėmusi iliuzija išsisklaidė. Taigi jis daugiau nebelaiko Kṛṣṇos paprastu žmogumi, savo draugu, suvokia, kad Kṛṣṇa – visa ko šaltinis. Apšviestas Arjuna džiaugiasi, kad turi tokį draugą – Kṛṣṇą, tačiau mano, kad nors jis ir pripažino Kṛṣṇą visa ko šaltiniu, tačiau kiti gali ir nepripažinti. Taigi norėdamas, kad Kṛṣṇos dieviškumas taptų visiems akivaizdus, Arjuna šiame skyriuje prašo Kṛṣṇos apsireikšti Savo visatos pavidalu. Tiesą sakant, žmogus, išvydęs Kṛṣṇos visatos pavidalą, išsigąsta, kaip išsigando Arjuna, tačiau Kṛṣṇa toks maloningas, kad jį atskleidęs, vėl atsimaino į pirminį Savo pavidalą. Arjuna sutinka su tuo, apie ką jau ne kartą Kṛṣṇos užsiminta: Kṛṣṇa kalba jo paties labui. Taigi Arjuna pripažįsta, kad visa, kas jam nutinka, įvyksta per Kṛṣṇos malonę. Dabar jis įsitikinęs, kad Kṛṣṇa – visų priežasčių priežastis ir glūdi kiekvieno širdyje kaip Supersiela.