TEXTS 21-22

Text

Tekstas

arjuna uvāca
senayor ubhayor madhye
rathaṁ sthāpaya me ’cyuta
yāvad etān nirīkṣe ’haṁ
yoddhu-kāmān avasthitān

kair mayā saha yoddhavyam
asmin raṇa-samudyame

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna sagte; senayoḥ — der Heere; ubhayoḥ — beider; madhye — zwischen; ratham — den Streitwagen; sthāpaya — bitte lenke; me — meinen; acyuta — o Unfehlbarer; yāvat — solange wie; etān — all diese; nirīkṣe — kann betrachten; aham — ich; yoddhu-kāmān — kampfbegierig; avasthitān — auf dem Schlachtfeld aufgestellt; kaiḥ — mit wem; mayā — von mir; saha — mit; yoddhavyam — muß kämpfen; asmin — in diesem; raṇa — Kampf; samudyame — bei dem Versuch.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; senayoḥ — kariaunų; ubhayoḥ — abiejų; madhye — viduryje; ratham — kovos vežimą; sthāpaya — prašau pastatyki; me — mano; acyuta — o Patikimasis; yāvat — kolei; etān — visus juos; nirīkṣe — apžvelgsiu; aham — aš; yoddhu-kāmān — trokštančius kautis; avasthitān — išsirikiavusius kautynių lauke; kaiḥ — su kuriais; mayā — man; saha — drauge; yoddhavyam — teks susikauti; asmin — šiame; raṇa — kovos; samudyame — išmėginime.

Translation

Arjuna sagte: O Unfehlbarer, bitte lenke meinen Streitwagen zwischen die beiden Heere, damit ich all diejenigen sehen kann, die sich hier voller Kampfbegierde versammelt haben und gegen die ich in dieser großen Schlacht meine Waffen richten muß.

Arjuna tarė: O Patikimasis, pastatyki mano kovos vežimą tarp dviejų kariaunų, kad regėčiau čia susirinkusius, geidžiančius kautynių – su jais man lemta sukryžiuoti ginklus šiame didingame mūšyje.

Purport

ERLÄUTERUNG: Obwohl Śrī Kṛṣṇa die Höchste Persönlichkeit Gottes ist, betätigte Er Sich aus Seiner grundlosen Barmherzigkeit im Dienst Seines Freundes. Er verfehlt es nie, Seine Geweihten zuneigungsvoll zu behandeln, und deshalb wird Er hier als unfehlbar bezeichnet. Als Wagenlenker mußte Er Arjunas Befehle ausführen, und da Er nicht zögerte, dies zu tun, wird Er als unfehlbar bezeichnet. Obwohl Er die Rolle des Wagenlenkers Seines Geweihten angenommen hatte, wurde Seine Stellung als der Höchste nicht in Frage gestellt. Unabhängig von allen Umständen, ist Er die Höchste Persönlichkeit Gottes, Hṛṣīkeśa, der Herr der Gesamtheit aller Sinne. Die Beziehung zwischen dem Herrn und Seinem Diener ist sehr süß und transzendental. Der Diener ist immer bereit, dem Herrn einen Dienst zu leisten, und in ähnlicher Weise sucht auch der Herr immer nach einer Gelegenheit, Seinem Geweihten irgendeinen Dienst zu erweisen. Er findet größere Freude daran, wenn Sein reiner Geweihter die übergeordnete Stellung einnimmt, Ihm zu befehlen, als wenn Er es ist, der Befehle erteilt. Da Er der Meister ist, muß jeder Seinen Anordnungen nachkommen – niemand steht über Ihm, der Ihm Befehle geben könnte –, doch wenn Er sieht, daß ein reiner Gottgeweihter Ihm befiehlt, erfährt Er transzendentale Freude, obwohl Er unter allen Umständen der unfehlbare Herr ist.

KOMENTARAS: Nors Viešpats Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, tačiau iš nepriežastinio gailestingumo Jis tarnauja Savo bičiuliui. Jis visuomet palankus Savo bhaktams, todėl Arjuna šiame posme kreipiasi į Jį – Patikimasis. Būdamas vežėju, Viešpats privalėjo vykdyti Arjunos įsakymus, o kadangi juos vykdė nesvyruodamas, tai ir buvo pavadintas Patikimuoju. Nors Viešpats ir ėmėsi vežėjo vaidmens vardan Savo bhakto, Jo, kaip Aukščiausiojo, padėtis nekelia abejonių. Bet kokiomis aplinkybėmis Jis – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Hṛsīkeśa, visų juslių Valdovas. Viešpatį ir Jo tarną sieja labai švelnūs ir transcendentiniai ryšiai. Kaip Viešpaties tarnas kiekvieną minutę yra pasirengęs Jam tarnauti, taip ir Viešpats visad ieško progos padaryti kokią nors paslaugą bhaktui. Kai tyras bhaktas, užimdamas pranašesnę padėtį Jam įsakinėja, Jis patiria daug didesnį pasitenkinimą, negu jei įsakinėtų Pats. Jis – valdovas, visi yra Jo įsakymų valdžioje, ir nėra nieko aukštesnio, kas drįstų Jam įsakinėti. Bet jeigu įsako tyras bhaktas, Viešpats dėl to patiria tiktai transcendentinę palaimą, nors Jis Pats yra visų aplinkybių šeimininkas.

Als reiner Geweihter des Herrn hatte Arjuna kein Verlangen, mit Seinen Vettern und Brüdern zu kämpfen, doch aufgrund des Starrsinns von Duryodhana, der niemals irgendeinem Friedensangebot zugestimmt hatte, war er gezwungen, auf das Schlachtfeld zu kommen. Deshalb war er sehr bestrebt zu sehen, wer die auf dem Schlachtfeld versammelten führenden Persönlichkeiten waren. Obwohl eine Friedensbemühung auf dem Schlachtfeld ausgeschlossen war, wollte er sie dennoch wiedersehen, und er wollte wissen, wie sehr sie darauf drängten, diesen unerwünschten Krieg zu führen.

Arjuna – tyras Viešpaties bhaktas, todėl jis nenori kovoti su savo pusbroliais ir broliais, bet užsispyrus Duryodhanai ir nepriėmus taikių derybų, jis priverstas stoti į mūšį. Štai kodėl Arjunai rūpi, kas iš vadų atvyko į kautynių lauką. Apie pastangas sudaryti taiką kautynių lauke negalėjo būti nė kalbos – karžygys tiesiog panoro dar kartą pamatyti visus ir įsitikinti, ar stiprus jų noras pradėti šį nepageidaujamą karą.