Skip to main content

TEXT 12

TEXT 12

Tekst

Tekstas

sarva-dvārāṇi saṁyamya
mano hṛdi nirudhya ca
mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam
āsthito yoga-dhāraṇām
sarva-dvārāṇi saṁyamya
mano hṛdi nirudhya ca
mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam
āsthito yoga-dhāraṇām

Synonyms

Synonyms

sarva-dvārāṇi — alle kroppens døre; saṁyamya — efter at have behersket; manaḥ — sindet; hṛdi — i hjertet; nirudhya — efter at have indesluttet; ca — også; mūrdhni — på hovedet; ādhāya — efter at have fæstnet; ātmanaḥ — sjælens; prāṇam — livsluft; āsthitaḥ — er man situeret i; yoga-dhāraṇām — den yogiske situation.

sarva dvārāṇi — visus kūno vartus; saṁyamya — suvaldžius; manaḥ — protą; hṛdi — širdyje; nirudhya — uždarius; ca — taip pat; mūrdhni — viršugalvyje; ādhāya — sutelkus; ātmanaḥ — sielos; prāṇam — gyvybės orą; āsthitaḥ — esama; yoga-dhāraṇām — yogos būsenoje.

Translation

Translation

At være situeret i yoga betyder at være utilknyttet til alle sanselige aktiviteter. Når man lukker alle sansernes døre og fokuserer sindet på hjertet og fæstner livsluften i toppen af hovedet, etablerer man sig selv i yoga.

Yogos būsena – tai atsiribojimas nuo juslinės veiklos. Užvėrus visus juslių vartus ir sutelkus protą širdyje, o gyvybės orą – viršugalvyje, panyrama į yogą.

Purport

Purport

FORKLARING: For at udføre yoga som her foreslået må man først lukke dørene til al sanselig nydelse. Denne praksis kaldes pratyāhāra eller tilbagetrækning af sanserne fra sanseobjekterne. De kundskabsindhentende sanseorganer, dvs. øjne, ører, næse, tunge og følesans, skal beherskes fuldstændigt og må ikke få lov til at engagere sig i selvtilfredsstillelse. På den måde fokuserer man sindet på Oversjælen i hjertet og løfter livskraften op til issen. I kapitel 6 beskrives denne proces detaljeret. Men som før nævnt er den metode ikke praktisk i denne tidsalder. Den bedste metode er Kṛṣṇa-bevidsthed. Hvis man altid er i stand til at fæstne sindet på Kṛṣṇa i hengiven tjeneste, er det meget let for én at forblive i en uforstyrret transcendental trance (samādhi).

KOMENTARAS: Norint praktikuoti yogą, kurią siūlo šis posmas, visų pirma reikia atsitverti nuo visų juslinių malonumų. Šis metodas vadinamas pratyāhāra, t.y. juslių atitraukimu nuo jų objektų. Jutimo organus, kurie skirti pažinimui – akis, ausis, nosį, liežuvį ir lytėjimo organus – reikia tvirtai suimti į rankas ir neleisti jiems tenkintis. Tokiu būdu protas sutelkiamas į širdyje glūdinčią Supersielą, o gyvybės jėga pakeliama į viršugalvį. Šeštame skyriuje šis procesas aprašytas išsamiai, bet kaip jau minėta, mūsų laikais ši praktika vargu ar įgyvendinama. Geriausias metodas – tai Kṛṣṇos sąmonė. Jei žmogus sugeba visą laiką išlaikyti į Kṛṣṇą sutelktą protą ir pasiaukojęs Jam tarnauja, jam nesunku išbūti nesudrumsčiamame transcendentiniame transe, arba samādhi.