TEXT 31

Tekst

Tekstas

sarva-bhūta-sthitaṁ yo māṁ
bhajaty ekatvam āsthitaḥ
sarvathā vartamāno ’pi
sa yogī mayi vartate

Synonyms

sarva-bhūta-sthitam — situeret i alles hjerter; yaḥ — den, som; mām — Mig; bhajati — tjener i hengiven tjeneste; ekatvam — i enhed; āsthitaḥ — situeret; sarvathā — i alle henseender; vartamānaḥ — at han er situeret (engageret); api — på trods af; saḥ — han; yogī — transcendentalisten; mayi — i Mig; vartate — forbliver.

sarva-bhūta-sthitam — glūdinčiam kiekvieno širdyje; yaḥ — tas, kuris; mām — Man; bhajati — pasiaukojamai tarnauja; ekatvam — vienovėje; āsthitaḥ — esančiam; sarvathā — visais atžvilgiais; vartamānaḥ — esantis; api — nepaisant to; saḥ — jis; yogī — transcendentalistas; mayi — Manyje; vartate — lieka.

Translation

En sådan yogī, der engagerer sig i Oversjælens tilbedelsesværdige tjeneste i bevidstheden om, at Jeg og Oversjælen er den samme, forbliver altid i Mig under alle omstændigheder.

Toks yogas, kuris garbina Supersielą ir Jai tarnauja, žinodamas, kad Aš ir Supersiela esame viena, visada ir bet kokiomis aplinkybėmis yra Manyje.

Purport

FORKLARING: En yogī, der praktiserer meditation på Oversjælen, ser inde i sig selv den fuldstændige del af Kṛṣṇa i form af Viṣnu med fire hænder, der holder en konkylie, diskos, stridskølle og lotus. Yogīen må forstå, at Viṣṇu ikke er forskellig fra Kṛṣṇa. Kṛṣṇa befinder Sig i denne form som Oversjælen i hjertet på alle. Der er heller ingen forskel på de utallige Oversjæle, der bor i de levende væseners utallige hjerter. Lige så lidt er der forskel på en Kṛṣṇa-bevidst person, der konstant er engageret i Kṛṣṇas transcendentale tjeneste, og en fuldendt yogī, der mediterer på Oversjælen. Yogīen, der befinder sig i Kṛṣṇa- bevidsthed, vil, selv om han måtte være optaget af forskellige aktiviteter i sin materielle tilværelse, altid forblive situeret i Kṛṣṇa. Dette bekræftes i Bhakti-rasāmṛta-sindhu (1.2.187) af Śrīla Rūpa Gosvāmī: nikhilāsv apy avasthāsu, jīvan-muktaḥ sa ucyate. Herrens hengivne, der altid handler i Kṛṣṇa-bevidsthed, er automatisk befriet. I Nārada-Pañcarātra bekræftes dette på følgende måde:

KOMENTARAS: Yogas, medituojantis Supersielą, vidujai regi pilnutinę Kṛṣṇos dalį – keturrankį Viṣṇu, laikantį rankose kriauklę, diską, vėzdą ir lotoso žiedą. Yogas turėtų žinoti, kad Viṣṇu nesiskiria nuo Kṛṣṇos. Supersielos pavidalu Kṛṣṇa esti kiekvienos būtybės širdyje. Maža to, nesuskaičiuojama daugybė Supersielų, kurios yra gyvųjų esybių širdyse, nesiskiria viena nuo kitos. Taip pat nesiskiria ir Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus, su transcendentine meile nuolat tarnaujantis Kṛṣṇai, nuo yogo, kuris pasiekė tobulumą medituodamas Supersielą. Kṛṣṇą įsisąmoninęs yogas (net jei šiame materialiame pasaulyje jam tenka atlikti pačią įvairiausią veiklą) visuomet gyvena Kṛṣṇoje. Tai patvirtinama Śrīlos Rūpos Gosvāmio „Bhakti- rasāmṛta-sindhu“ (1.2.187): nikhilāsv apy avasthāsu jīvan-muktaḥ sa ucyate. Viešpaties bhaktas, visada veikdamas su Kṛṣṇos sąmone, jau išsivadavo. „Nārada-pañcarātroje“ ta mintis patvirtinta tokiais žodžiais:

dik-kālādy-anavacchinne
kṛṣṇe ceto vidhāya ca
tan-mayo bhavati kṣipraṁ
jīvo brahmaṇi yojayet

“Ved at fokusere sin opmærksomhed på Kṛṣṇas transcendentale form, der er altgennemtrængende og uden for tid og rum, bliver man absorberet i at tænke på Kṛṣṇa og opnår derved det glædesfyldte stadie af transcendentalt samvær med Ham.”

„Kṛṣṇa yra visa persmelkiantis, egzistuoja anapus laiko ir erdvės. Sukaupus dėmesį į Jo transcendentinį pavidalą mintimis pasineriama į Kṛṣṇą ir pasiekiamas džiaugsmingas transcendentinio bendravimo su Juo būvis.“

Kṛṣṇa-bevidsthed er det højeste stadie af trance i yoga-udøvelse. Selve denne forståelse af, at Kṛṣṇa er til stede som Oversjælen i alles hjerter, gør yogīen fejlfri. Denne Herrens ufattelige kraft bliver bekræftet i Vedaerne (Gopāla-tāpanī Upaniṣad 1.19 & 3.1). Eko ’pi san bahudhā yo ’vabhāti: “Skønt Herren er én, er Han til stede i utallige hjerter som mange.” Ligeledes står der i smṛti-śāstra:

Kṛṣṇos sąmonė – tai aukščiausias transo būvis yogos praktikoje. Patsai supratimas, kad Kṛṣṇa Paramātmos pavidalu glūdi kiekvienos būtybės širdyje, daro yogą trūkumų neturinčiu žmogumi. Vedos („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.21) patvirtina, kad Viešpats turi nesuvokiamą galią: eko ‘pi san bahudhā yo ‘vabhāti. „Nors Viešpats – vienas, Jis gyvena nesuskaičiuojamoje daugybėje širdžių daugeliu.“ Analogiškai kalbama ir smṛti-śāstroje:

eka eva paro viṣṇuḥ
sarva-vyāpī na saṁśayaḥ
aiśvaryād rūpam ekaṁ ca
sūrya-vat bahudheyate

“Viṣṇu er én, men alligevel er Han afgjort altgennemtrængende. Gennem Sin ufattelige kraft er Han på trods af Sin ene form til stede overalt, ligesom Solen forekommer på mange steder på samme tid.”

„Viṣṇu – vienas ir vis dėlto Jis visa persmelkiantis. Savo nesuvokiama galia, nors Jo pavidalas vienas, Jis prasiskverbia visur, kaip saulė, vienu metu pasirodanti daugelyje vietų.“