TEXT 30

Tekst

Tekstas

yo māṁ paśyati sarvatra
sarvaṁ ca mayi paśyati
tasyāhaṁ na praṇaśyāmi
sa ca me na praṇaśyati

Synonyms

yaḥ — hvem end; mām — Mig; paśyati — ser; sarvatra — overalt; sarvam — alting; ca — og; mayi — i Mig; paśyati — ser; tasya — for ham; aham — Jeg; na — ikke; praṇaśyāmi — er mistet; saḥ — han; ca — også; me — for Mig; na — ej heller; praṇaśyati — er mistet.

yaḥ — kas; mām — Mane; paśyati — mato; sarvatra — visur; sarvam — viską; ca — ir; mayi — Manyje; paśyati — mato; tasya — jam; aham — Aš; na — ne; praṇaśyāmi — prarastas; saḥ — jis; ca — taip pat; me — Man; na — nei; praṇaśyati — prarastas.

Translation

For den, der ser Mig overalt og ser alting i Mig, er Jeg aldrig borte, og han er heller aldrig nogensinde væk fra Mig.

Kas regi Mane visur ir viską regi Manyje, tas niekada nepraras Manęs ir Aš taip pat niekada neprarasiu jo.

Purport

FORKLARING: En Kṛṣṇa-bevidst person ser så afgjort Herren Kṛṣṇa overalt, og han ser alt i Kṛṣṇa. Det kan se ud, som om en sådan person ser alle den materielle naturs forskellige manifestationer, men i hvert eneste tilfælde er han bevidst om Kṛṣṇa, for han ved, at alt er en manifestation af Kṛṣṇas energi. Intet kan eksistere uden Kṛṣṇa, og Kṛṣṇa er Herren over alt – det er det grundliggende princip i Kṛṣṇa-bevidsthed. Kṛṣṇa-bevidsthed vil sige at udvikle kærlighed til Kṛṣṇa, en position, der er transcendental til selv materiel befrielse. På dette niveau af Kṛṣṇa- bevidsthed, hvor man er hinsides selverkendelse, bliver den hengivne ét med Kṛṣṇa i den forstand, at Kṛṣṇa er alt for den hengivne, og den hengivne fyldes helt af sin kærlighed til Kṛṣṇa. Da eksisterer der et fortroligt forhold mellem Herren og den hengivne. På det stadie kan det levende væsen aldrig gå til grunde, og Guddommens Personlighed er aldrig ude af syne for den hengivne. At smelte sammen med Kṛṣṇa er åndelig tilintetgørelse. En hengiven løber ingen sådan risiko. Der står i Brahma-saṁhitā (5.38):

KOMENTARAS: Nėra abejonių, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visur mato Viešpatį Kṛṣṇą ir viską mato Kṛṣṇoje. Gali pasirodyti, kad tokiam žmogui įvairūs daiktai yra atskiros materialios gamtos apraiškos, tačiau kiekvienu be išimties atveju jis visur mato Kṛṣṇą, žinodamas, kad viskas – Kṛṣṇos energijos pasireiškimas. Niekas negali egzistuoti be Kṛṣṇos, Kṛṣṇa yra visa ko Viešpats – toks fundamentalus Kṛṣṇos sąmonės principas. Kṛṣṇos sąmonės puoselėjimas padeda ugdyti savyje meilę Kṛṣṇai kuri yra transcendentali net ir išsivadavimui iš materijos. Šioje Kṛṣṇos sąmonės pakopoje, kuri aukštesnė net už savęs pažinimą, bhaktas susivienija su Kṛṣṇa, t.y. Kṛṣṇa jam tampa viskas, ir jis gyvena vien meile Kṛṣṇai. Tuomet tarp bhakto ir Kṛṣṇos užsimezga intymus ryšys. Dabar gyvosios esybės jau niekas negali sunaikinti, ir Dievo Asmuo jau visad yra apreikštas bhakto akims. Įsilieti į Kṛṣṇą reiškia susinaikinti dvasiškai. Bet bhaktas taip nerizikuoja. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) pasakyta:

premāñjana-cchurita-bhakti-vilocanena
santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti
yaṁ śyāmasundaram acintya-guṇa-svarūpaṁ
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

“Jeg tilbeder den oprindelige Herre, Govinda, der altid ses af den hengivne, hvis øjne er smurte med kærlighedens salve. Han ses i Sin evige form som Śyāmasundara, der befinder Sig i hjertet på den hengivne.”

„Lenkiuosi pirmapradžiui Viešpačiui Govindai, kurį Jo bhaktas meilės balzamo suvilgytomis akimis nuolatos regi savo širdyje amžinu Śyāmasundaros pavidalu.“

På det niveau forsvinder Herren aldrig fra den hengivnes syn, og den hengivne taber heller aldrig Herren af syne. Det samme gælder for den yogī, der ser Herren som Paramātmā i hjertet. Sådan en yogī bliver en ren hengiven og kan ikke holde ud at leve så meget som et øjeblik uden at se Herren inden i sig selv.

Tuomet nei Viešpats Kṛṣṇa neišnyksta iš bhakto regėjimo lauko, nei pats bhaktas neišleidžia Viešpaties iš akių. Tą patį galima pasakyti ir apie yogą, kuris širdyje regi Viešpatį Paramātmos pavidalu. Toks yogas virsta tyru bhaktu ir jau nė mirksnio negali išbūti nematydamas Viešpaties savyje.