TEXT 18

Tekst

Tekstas

yadā viniyataṁ cittam
ātmany evāvatiṣṭhate
nispṛhaḥ sarva-kāmebhyo
yukta ity ucyate tadā

Synonyms

yadā — når; viniyatam — særlig disciplineret; cittam — sindet og dets aktiviteter; ātmani — i transcendensen; eva — afgjort; avatiṣṭhate — han bliver forankret; nispṛhaḥ — fri for ønsker; sarva — om alle slags; kāmebhyaḥ — materiel sansenydelse; yuktaḥ — veletableret i yoga; iti — således; ucyate — siges at være; tadā — på det tidspunkt.

yadā — kai; viniyatam — itin drausmingas; cittam — protas ir jo veikla; ātmani — transcendenciją; eva — tikrai; avatiṣṭhate — pasiekia; nispṛhaḥ — be troškimų; sarva — visų rūšių; kāmebhyaḥ — materialiam juslių tenkinimui; yuktaḥ — tvirtas yogoje; iti — tuo būdu; ucyate — sakoma yra; tadā — tada.

Translation

Når yogīen disciplinerer sine mentale aktiviteter ved at udøve yoga, og når han bliver hensat i transcendensen – fri for alle materielle ønsker – siges han at være veletableret i yoga.

Kai yogos praktika sudrausminęs proto veiklą yogas tampa transcendentalus – be jokių materialių troškimų – jis, sakoma, pasiekia yogos pastovumą.

Purport

FORKLARING: En yogīs handlinger adskiller sig fra almindelige menneskers ved hans karakteristiske ophør med alle slags materielle ønsker, af hvilke sex er nummer et. En perfekt yogī er så veldisciplineret i sit sinds aktiviteter, at han ikke længere kan forstyrres af nogen form for materielt ønske. Dette fuldendte niveau kan automatisk opnås af personer i Kṛṣṇa-bevidsthed, som der står i Śrīmad-Bhāgavatam (9.4.18–20):

KOMENTARAS: Charakteringas bruožas, skiriantis yogą nuo paprasto žmogaus, yra tas, kad jis atsižadėjo materialių troškimų, kurių svarbiausias – seksas. Tobulas yogas taip gerai sudrausmina savo proto veiklą, kad jo daugiau nebegali sujaudinti materialūs troškimai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ (9.4.18–20) tvirtinama, kad Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus savaime pasiekia šią tobulumo pakopą:

sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayor
vacāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane
karau harer mandira-mārjanādiṣu
śrutiṁ cakārācyuta-sat-kathodaye

mukunda-liṅgālaya-darśane dṛśau
tad-bhṛtya-gātra-sparśe ’ṅga-saṅgamam
ghrāṇaṁ ca tat-pāda-saroja-saurabhe
śrīmat-tulasyā rasanāṁ tad-arpite

pādau hareḥ kṣetra-padānusarpaṇe
śiro hṛṣīkeśa-padābhivandane
kāmaṁ ca dāsye na tu kāma-kāmyayā
yathottama-śloka-janāśrayā ratiḥ

“Kong Ambarīṣa fokuserede først og fremmest sit sind på Herren Kṛṣṇas lotusfødder. Derpå brugte han sine ord til at beskrive Herrens transcendentale egenskaber, sine hænder til at gøre Herrens tempel rent, sine ører til at høre om Herrens aktiviteter, sine øjne til at se Herrens transcendentale former, sin krop på at røre ved de hengivnes kroppe, sin lugtesans til at dufte til lotusblomsterne, der var ofret til Herren, sin tunge til at smage tulasī-bladet, der var ofret til Herrens lotusfødder, sine ben til at valfarte til pilgrimssteder og til Herrens tempel, sit hoved til at bøje sig ned for Herren og sine ønsker på at udføre Herrens mission. Alle sådanne transcendentale aktiviteter er ganske passende for en ren hengiven.”

„Karalius Ambarīṣa pirmiausiai nukreipė mintis į Viešpaties Kṛṣṇos lotosines pėdas, po to paeiliui žodžius paskyrė transcendentinėms Viešpaties savybėms apibūdinti, rankas – Viešpaties šventyklai plauti, ausis – klausytis apie Viešpaties žygius, akis – transcendentinėms Viešpaties formoms regėti, kūną – Viešpaties bhaktams lytėti, nosį – uosti Viešpačiui aukotų lotoso žiedų kvapus, liežuvį – ragauti tulasī lapelį, paaukotą Viešpaties lotosinėms pėdoms, kojas – lankyti šventas vietas bei Viešpaties šventyklą, galvą – pagarbiai nusilenkti Viešpačiui, troškimus – Viešpaties misijai vykdyti. Ši transcendentinė veikla visiškai pritinka tyram bhaktui.“

Dette transcendentale niveau kan vanskeligt udtrykkes eller opleves af dem, der følger den upersonlige vej, men det er meget let og praktisk for en person i Kṛṣṇa-bevidsthed, som det fremgår af beskrivelsen ovenover af Mahārāja Ambarīṣas aktiviteter. Hvis sindet ikke er konstant fokuseret i at huske på Herrens lotusfødder, er et sådant transcendentalt engagement ikke praktisk muligt. I Herrens hengivne tjeneste kaldes den slags foreskrevne handlinger for arcana eller beskæftigelse af alle sanserne i Herrens tjeneste. Sanserne og sindet har brug for at være beskæftiget. Blot og bar fornægtelse er ikke praktisk mulig. For mennesker i almindelighed, især dem, der ikke er i forsagelsens orden, er den transcendentale beskæftigelse af sanserne og sindet, en metode, der som ovenfor beskrevet kaldes yukta i Bhagavad-gītā, derfor den ideelle måde at opnå transcendensen på.

Impersonalizmo pasekėjams šis transcendentinis būvis atrodo nenusakomas ir nepasiekiamas, bet (kaip rodo aukščiau cituotas Mahārājos Ambarīṣos veiklos aprašymas) jis yra lengvai pasiekiamas Kṛṣṇą įsisąmoninusiam žmogui. Tokia transcendentinė veikla atrodo neįgyvendinama tol, kol mintys nesutelktos į Viešpaties lotosines pėdas, nuolat Jį prisimenant. Nurodyta pasiaukojimo tarnystės veikla vadinama arcana, arba visų juslių panaudojimas tarnaujant Viešpačiui. Juslėms ir protui reikia veiklos. Jų slopinimas nieko gero neduos. Todėl paprastiems žmonėms, o ypač tiems, kurie neatsižadėjo pasaulio, transcendentaliai užimti protą ir jusles kaip anksčiau aprašyta – tai geriausias būdas siekti transcendentinių aukštumų. „Bhagavad-gītoje“ šis būdas vadinamas yukta.