TEXT 6

Tekst

Tekstas

karmendriyāṇi saṁyamya
ya āste manasā smaran
indriyārthān vimūḍhātmā
mithyācāraḥ sa ucyate

Synonyms

karma-indriyāṇi — de fem handlende sanseorganer; saṁyamya — efter at have behersket; yaḥ — enhver, der; āste — forbliver; manasā — med sindet; smaran — idet han dvæler ved; indriya-arthān — sanseobjekterne; vimūḍha — tåbelig; ātmā — sjæl; mithyā-ācāraḥ — hykler; saḥ — han; ucyate — kaldes.

karma-indriyāṇi — penkis veikiančiuosius organus; saṁyamya — valdydamas; yaḥ — tas, kuris; āste — lieka; manasā — protu; smaran — galvodamas apie; indriya-arthān — juslių objektus; vimūḍha — kvaila; ātmā — siela; mithyā-ācāraḥ — apsimetėliu; saḥ — jis; ucyate — vadinamas.

Translation

Den, der afholder sanserne fra at handle, men hvis sind dvæler ved sanseobjekterne, bedrager med sikkerhed sig selv og kaldes en hykler.

Tas, kuris suturi savo jusles nuo veiklos, tačiau minčių nuo juslių objektų atplėšti nepajėgia, tikrai pats save apgaudinėja ir yra vadinamas apsimetėliu.

Purport

FORKLARING: Der er mange hyklere, der nægter at arbejde i Kṛṣṇa- bevidsthed samtidig med, at de foregiver at meditere, imens deres sind i virkeligheden dvæler ved sansenydelse. Man kan også høre dem tale tør filosofi for at bluffe sofistikerede tilhængere, men ifølge dette vers er sådanne hyklere de største bedragere. For sin sansenydelses skyld kan man handle i en hvilken som helst kapacitet i den sociale orden, men hvis man følger de særlige regler og forskrifter, der gælder for ens status, kan man gradvist rense sin eksistens. Men den, der foregiver at være en yogī, mens han i virkeligheden tragter efter sanseobjekterne, må siges at være den største bedrager, også selv om han til tider taler filosofi. Hans viden er uden værdi, for virkningerne af et sådant syndigt menneskes viden ophæves af Herrens illusoriske energi. En sådan hyklers sind er altid urent, og derfor har hans opvisning af yogisk meditation ingen værdi overhovedet.

KOMENTARAS: Daug yra apsimetėlių, kurie užuot veikę su Kṛṣṇos sąmone dedasi medituojančiais, nors iš tiesų jų mintys sukasi apie juslinius malonumus. Tokie apsimetėliai postringauja filosofinėmis temomis, norėdami apgauti savo rafinuotus pasekėjus, tačiau, pasak šio posmo, jie – didžiausi apgavikai. Siekdamas juslinių malonumų žmogus gali atlikti bet kurio socialinio sluoksnio funkcijas, tačiau paisydamas jo sluoksniui galiojančių regulų palengva apsivalytų. Tas, kuris dedasi yogu, o iš tikro dairosi juslinio pasitenkinimo objektų, vertas vadintis didžiausiu apgaviku, nors retkarčiais ir filosofuoja. Jo žinios neturi vertės, nes visa, ką tokiam nusidėjėliui duoda jo išprusimas, pasiglemžia iliuzinė Viešpaties energija. Tokio apsimetėlio protas visuomet būna užterštas, todėl jo parodomoji yogos meditacija neturi jokios vertės.