TEXT 30

Tekst

Tekstas

mayi sarvāṇi karmāṇi
sannyasyādhyātma-cetasā
nirāśīr nirmamo bhūtvā
yudhyasva vigata-jvaraḥ

Synonyms

mayi — til Mig; sarvāṇi — alle slags; karmāṇi — handlinger; sannyasya — efter helt at have overgivet; adhyātma — med fuld viden om selvet; cetasā — gennem bevidsthed; nirāśīḥ — uden ønske om udbytte; nirmamaḥ — uden ejerfølelse; bhūtvā — idet du er; yudhyasva — kæmp; vigata-jvaraḥ — uden sløvhed.

mayi — Man; sarvāṇi — visus; karmāṇi — veiksmus; sannyasya — visiškai atmesdamas; adhyātma — visiškai suvokiančia savąjį „aš“; cetasā — su sąmone; nirāśīḥ — nesiekdamas naudos; nirmamaḥ — nereikšdamas į nieką nuosavybės teisių; bhūtvā — būdamas toks; yudhyasva — kovok; vigata- jvaraḥ — nebūdamas apatiškas.

Translation

Kæmp derfor, Arjuna, og overgiv alle dine handlinger til Mig i fuld viden om Mig uden at begære vinding og uden nogen form for besiddertrang eller sløvhed.

Todėl, o Arjuna, paskyręs Man visus savo darbus, visiškai Mane suvokęs, nelaukdamas jokios naudos ir nereikšdamas į nieką nuosavybės teisių, nugalėk apatiją ir kovok.

Purport

FORKLARING: Dette vers tilkendegiver helt tydeligt hensigten med Bhagavad-gītā. Herren lærer os, at man skal være helt Kṛṣṇa-bevidst for at gøre sine pligter, præcis som om man er under militærdisciplin. Et sådant påbud kan forekomme at gøre det hele lidt vanskeligt, men ikke desto mindre må man gøre sin pligt og afhænge af Kṛṣṇa, for det er det levende væsens naturlige position. Det levende væsen kan ikke være lykkeligt uden at samarbejde med den Højeste Herre, for det levende væsens evige naturlige position er at underordne sig Herrens vilje. Arjuna blev derfor beordret af Śrī Kṛṣṇa til at kæmpe, som om Herren var hans militærkommandør. Man bliver nødt til at ofre alt for den Højeste Herres gode vilje og samtidig gøre sine foreskrevne pligter uden at påberåbe sin ejendomsret. Arjuna behøvede ikke at overveje Herrens ordre. Det eneste, han havde at gøre, var at udføre den. Den Højeste Herre er alle sjæles sjæl. Derfor kaldes den, der helt og holdent afhænger af den Højeste Sjæl uden personlige forbehold, eller med andre ord den, der er helt Kṛṣṇa-bevidst, for adhyātma-cetas. Nirāśīḥ betyder, at man skal handle på sin herres ordre, men ikke forvente frugtstræbende resultater til gengæld. Kassereren optæller millioner af kroner for sin arbejdsgiver uden at kræve en øre til sig selv. På samme måde bliver man nødt til at indse, at intet i verden tilhører nogen enkeltperson, men alt tilhører den Højeste Herre. Det er den virkelige betydning af mayi, “til Mig”, så når man handler i en sådan Kṛṣṇa-bevidsthed, påberåber man sig så afgjort ikke ejerskab over noget som helst. Den bevidsthed kaldes nirmama eller “intet er mit”. Og skulle man være uvillig til at følge en så streng ordre, der ikke tager hensyn til såkaldte slægtninge i kropslige forhold, må man kaste den modvilje fra sig. På den måde kan man blive vigata-jvara, dvs. fri for en febrilsk mentalitet eller sløvhed. Alle har et særligt stykke arbejde at udføre i forhold til deres natur og position, og som beskrevet ovenfor kan alle sådanne pligter gøres i Kṛṣṇa-bevidsthed. Det vil føre én til befrielsens vej.

KOMENTARAS: Šis posmas aiškiai nusako „Bhagavad-gītos“ tikslą. Viešpats moko, jog reikia visiškai įsisąmoninti Kṛṣṇą, kad vykdytum pareigas taip kruopščiai, kaip tai daroma kariuomenėje. Vykdant šį paliepimą, gali iškilti sunkumų, bet vis dėlto reikia atlikti savo pareigas ir pasikliauti Kṛṣṇa: toks gyvosios esybės prigimtinis būvis. Gyvoji esybė negali būti laiminga, nepriklausydama nuo Aukščiausiojo Viešpaties, nes jos amžina tikroji paskirtis – paklusti Viešpaties norams. Todėl Śrī Kṛṣṇa ir įsakė Arjunai kautis, tarytum būtų jo karo vadas. Reikia viską paaukoti Aukščiausiojo Viešpaties labui ir tuo pat metu vykdyti nurodytas pareigas, nereiškiant į nieką nuosavybės teisių. Arjuna neturėjo svarstyti Viešpaties įsakymo, jam tereikėjo jį vykdyti. Aukščiausiasis Viešpats – visų sielų siela, todėl tą, kuris visa savo esybe be asmeninių išskaičiavimų pasikliauja Aukščiausiąja Siela, kitaip sakant, tą, kuris visiškai įsisąmonino Kṛṣṇą, vadina adhyātma-cetas. Nirāśīḥ reiškia, kad reikia veikti pagal savo valdovo įsakymą, nesitikint mėgautis savo veiklos vaisiais. Kasininkas perskaičiuoja milijonus savo darbdavio dolerių, bet iš jų nepasisavina nė cento. Taip ir mes turime suprasti, kad niekas pasaulyje nepriklauso pavieniui asmeniui, bet viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties nuosavybė. Tokia tikroji žodžio mayi, „Man“, prasmė. Jeigu žmogus veikia su Krsnos sąmone, tai tikrai į nieką nereikš nuosavybės teisių. Tokia sąmonė vadinasi nirmama, t.y. „niekas man nepriklauso“. Jeigu kyla noras nevykdyti tokio griežto paliepimo, kuris nepaiso vadinamųjų kūniškų „giminystės ryšių“, šį norą reikia užgniaužti. Šitaip galima tapti vigata-jvara, t.y. atsikratyti nerimasties ir tingulio. Kiekvienam yra skiriamas tam tikras darbas, atitinkantis jo savybes bei padėtį. Kaip aukščiau buvo kalbėta, visas savo pareigas galima vykdyti įsisąmoninus Kṛṣṇą, ir tada atsivers kelias į išsivadavimą.