Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā som den er » KAPITEL TRE:

TEXT 25

TEXT 25

Tekst

Tekstas

saktāḥ karmaṇy avidvāṁso
yathā kurvanti bhārata
kuryād vidvāṁs tathāsaktaś
cikīrṣur loka-saṅgraham
saktāḥ karmaṇy avidvāṁso
yathā kurvanti bhārata
kuryād vidvāṁs tathāsaktaś
cikīrṣur loka-saṅgraham

Synonyms

Synonyms

saktāḥ — der er knyttet; karmaṇi — til foreskrevne pligter; avidvāṁsaḥ — de uvidende; yathā — ligesom; kurvanti — de handler; bhārata — O Bharatas efterkommer; kuryāt — skal handle; vidvān — den lærde; tathā — således; asaktaḥ — uden tilknytning; cikīrṣuḥ — med ønske om at lede; loka-saṅgraham — den almindelige befolkning.

saktāḥ — prisirišę; karmaṇi — prie nurodytų pareigų; avidvāṁsaḥ — neišmanėliai; yathā — tiek kiek; kurvanti — jie daro; bhārata — o Bharatos aini; kuryāt — turi daryti; vidvān — išmintingasis; tathā — taip; asaktaḥ — be prisirišimo; cikīrṣuḥ — siekiantis vesti; loka-saṅgraham — visus žmones.

Translation

Translation

Ligesom de uvidende gør deres pligter på grund af tilknytning til resultatet, kan den vise også handle, men uden tilknytning, for at lede befolkningen på rette vej.

Neišmanėliai atlieka savo pareigas vildamiesi rezultatų, o išmintingasis taip elgiasi be jokio prisirišimo – jis tesiekia vesti žmones teisingu keliu.

Purport

Purport

FORKLARING: En person, der er Kṛṣṇa-bevidst, og den, der ikke er det, adskiller sig fra hinanden ved deres forskellige ønsker. En Kṛṣṇa- bevidst person gør ikke noget, der ikke befordrer hans Kṛṣṇa-bevidste udvikling. Han kan tilmed handle nøjagtigt som den uvidende person, der er alt for knyttet til materielle handlinger, men hvor den ene handler for at tilfredsstille sine sanser, er den anden optaget af at tilfredsstille Kṛṣṇa. Der er derfor brug for en Kṛṣṇa-bevidst person til at vise folk, hvordan man skal handle, og hvordan man engagerer resultatet af sine handlinger til fordel for Kṛṣṇa-bevidsthed.

KOMENTARAS: Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus skiriasi nuo nepasiekusio Kṛṣṇos sąmonės žmogaus savo norais. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nedaro nieko, kas trukdytų Kṛṣṇos sąmonės vystymuisi. Jo veikla gali būti panaši į neišmanėlio, pernelyg prisirišusio prie materialios veiklos, tačiau vienas tuo užsiima norėdamas patenkinti savo jusles, o kitas siekia patenkinti Kṛṣṇą. Taigi Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus privalo parodyti žmonėms, kaip reikia veikti ir kaip panaudoti tos veiklos rezultatus Kṛṣṇos sąmonės tikslams.