TEXT 8

Tekst

Tekstas

na hi prapaśyāmi mamāpanudyād
yac chokam ucchoṣaṇam indriyāṇām
avāpya bhūmāv asapatnam ṛddhaṁ
rājyaṁ surāṇām api cādhipatyam

Synonyms

na — ikke; hi — sandelig; prapaśyāmi — jeg ser; mama — min; apanudyāt — kan bortdrive; yat — det, som; śokam — sorg; ucchoṣaṇam — udtørring; indriyāṇām — af sanserne; avāpya — efter at have opnået; bhūmau — på Jorden; asapatnam — uden rival; ṛddham — blomstrende; rājyam — kongerige; surāṇām — af halvguderne; api — selv; ca — også; ādhipatyam — overhøjhed.

na — ne; hi — tikrai; prapaśyāmi — aš regiu; mama — mano; apanudyāt — gali pašalinti; yat — tai kas; śokam — širdgėlą; ucchoṣaṇam — džiovinančią; indriyāṇām — jusles; avāpya — pasiekus; bhūmau — žemėje; asapatnam — neturinčią sau lygių; ṛddham — klestinčią; rājyam — karalystę; surāṇām — pusdievių; api — net; ca — taip pat; ādhipatyam — aukščiausią valdžią.

Translation

Jeg kan ikke finde nogen måde, hvorpå jeg kan bortjage denne sorg, der indtørrer mine sanser. Jeg vil ikke kunne blive den kvit, om jeg så vinder et blomstrende, ubestridt kongerige på Jorden med suverænitet som halvguderne i himlen.

Neišmanau, kaip numaldyti jusles džiovinančią širdgėlą. Ji nenuslops, net jeigu laimėčiau klestinčią, žemėje neturinčią sau lygių karalystę su pačia aukščiausia valdžia, kokią pusdieviai turi danguje.

Purport

FORKLARING: Skønt Arjuna fremlagde så mange argumenter, der var baseret på viden om religiøse principper og moralkodekser, var han tilsyneladende ude af stand til at løse sit egentlige problem uden den åndelige mester, Śrī Kṛṣṇas, hjælp. Han forstod, at hans såkaldte viden ikke kunne hjælpe ham til at overvinde hans problemer, der udtørrede hele hans eksistens, og at det var umuligt for ham at udrede denne forvirring uden hjælp fra en åndelig mester som Herren Kṛṣṇa. Akademisk viden, lærdom, høje stillinger osv. er alle værdiløse, når det gælder om at løse livets problemer. Kun en åndelig mester som Kṛṣṇa kan hjælpe. Konklusionen er derfor, at en åndelig mester, der er et hundrede procent Kṛṣṇa-bevidst, er den ægte åndelige mester, for han kan løse livets problemer. Ifølge Herren Caitanya (Caitanya-caritāmṛta, Madhya 8.128) er den, der er mester i videnskaben om Kṛṣṇa-bevidsthed, den virkelige åndelige mester, uanset hvad hans sociale position ellers måtte være:

KOMENTARAS: Nors Arjuna ir pateikia daugybę argumentų, kurie pagrįsti religijos principų bei moralės normų išmanymu, paaiškėja, kad jis nepajėgia išspręsti realiai iškilusios problemos be dvasinio mokytojo Viešpaties Śrī Kṛṣṇos pagalbos. Jis suprato, kad vadinamasis jo „išmanymas“ nepadės atsikratyti problemų, kurios drasko jo širdį, jis nesugebės jų išspręsti be dvasinio mokytojo, Viešpaties Kṛṣṇos, pagalbos. Akademinės žinios, erudicija, aukšta padėtis etc. neturi vertės, kai sprendžiamos būties problemos: padėti tegali tik toks dvasinis mokytojas, koks yra Kṛṣṇa. Todėl galima daryti išvadą, jog dvasinis mokytojas, iki galo įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra bona fide, nes jis gali išspręsti gyvenimo problemas. Viešpats Caitanya sakė, kad tik Kṛṣṇos sąmonės mokslo žinovas, kad ir kokia jo socialinė padėtis, yra tikrasis mokytojas.

kibā vipra, kibā nyāsī, śūdra kene naya
yei kṛṣṇa-tattva-vettā, sei ‘guru’ haya

“Det er ligegyldigt, om en person er en vipra [lærd i vedisk visdom], er født i en lavere familie eller befinder sig i forsagelsens orden. Hvis man er mester i videnskaben om Kṛṣṇa, er man den perfekte ægte åndelige mester.” Så hvis man ikke er mester i videnskaben om Kṛṣṇa-bevidsthed, kan man ikke være en ægte åndelig mester. Der står videre i de vediske skrifter (Padma Purāṇa):

„Visiškai nesvarbu, ar žmogus – vipra (didelis Vedų išminties žinovas), ar žemos kilmės, ar atsižadėjęs pasaulio – jeigu tik jis įsisavino mokslą apie Kṛṣṇą, yra tobulas bone fide dvasinis mokytojas.“ („Caitanya- caritāmṛta“, Madhya 8.128) Taigi, neperpratus Kṛṣṇos sąmonės mokslo, negalima būti bone fide dvasiniu mokytoju. Vedų raštai taip pat sako:

ṣaṭ-karma-nipuṇo vipro
mantra-tantra-viśāradaḥ
avaiṣṇavo gurur na syād
vaiṣṇavaḥ śva-paco guruḥ

“En lærd brāhmaṇa, der er kyndig inden for alle områder af vedisk viden, er uegnet til at være åndelig mester, hvis han ikke er en vaiṣṇava eller mester i videnskaben om Kṛṣṇa-bevidsthed. Men den, der er født i en familie fra en lav kaste, kan blive åndelig mester, hvis han er en vaiṣṇava eller Kṛṣṇa-bevidst.”

„Išprusęs brahmanas, gerai išmanantis visas Vedų žinojimo sritis, nevertas tapti dvasiniu mokytoju, jeigu jis nėra vaiṣṇava, t.y. jeigu neperprato Kṛṣṇos sąmonės mokslo. Vaiṣṇava, tas, kuris įsisąmonino Kṛṣṇą, gali būti dvasiniu mokytoju, net jeigu jis kilęs iš žemesnei kastai priklausančios šeimos.“ („Padma Purāṇa“)

Den materielle tilværelses problemer – fødsel, alderdom, sygdom og død – kan ikke modvirkes med rigdom eller økonomisk udvikling. Over hele verden er der lande, der har alle livets faciliteter og er velstående og økonomisk fremgangsrige, men ikke desto mindre findes den materielle tilværelses problemer der stadig. De søger fred på alle mulige måder, men de kan kun opnå virkelig lykke, hvis de rådfører sig med Kṛṣṇa eller med Bhagavad-gītā og Śrīmad-Bhāgavatam, der udgør videnskaben om Kṛṣṇa, gennem Kṛṣṇas ægte repræsentant, en person, der er Kṛṣṇa-bevidst.

Materialios būties problemų – gimimo, senatvės, ligų bei mirties – nepavyks išvengti kaupiant turtus ar vystant ekonomiką. Pasaulyje nemažai valstybių, kuriose gyvenimo sąlygos yra kuo palankiausios: jos ir turtingos, ir ekonomiškai išsivysčiusios, ir vis dėlto materialios būties problemos jose tokios pat opios. Šios valstybės įvairiais būdais siekia taikos, tačiau tikra laimė bus įmanoma tik tuomet, kai patarimo jos kreipsis į Kṛṣṇą arba „Bhagavad-gītą“ bei „Śrīmad-Bhāgavatam“ (mokslo apie Kṛṣṇą šaltinius) per Kṛṣṇos bona fide atstovą – Kṛṣṇą įsisąmoninusį žmogų.

Hvis økonomisk udvikling og materiel komfort kunne fjerne ens bekymringer over familiemæssige, sociale, nationale eller internationale komplikationer, ville Arjuna ikke have sagt, at selv et ubestridt kongerige på Jorden eller suverænitet som halvguderne på de himmelske planeter ikke kunne fjerne hans sorg. Han søgte derfor tilflugt i Kṛṣṇa- bevidsthed, hvilket er den rigtige vej til fred og harmoni. Økonomisk udvikling eller herredømme over verden kan kuldkastes når som helst af naturens omvæltninger. Selv ophøjelse til de højere planeter, som mennesket nu stræber efter på Månen, kan også ophøre på ét eneste øjeblik. Bhagavad-gītā (9.21) bekræfter dette med ordene kṣīṇe puṇye martya- lokaṁ viśanti: “Når resultaterne af ens fromme handlinger er opbrugte, falder man igen ned fra lykkens tinde til den laveste livsstatus.” Mange af verdens politikere er faldet ned på den måde. Sådanne fald er blot endnu en kilde til beklagelse og sorg.

Jeigu ekonomikos vystymas bei materialūs patogumai galėtų pašalinti sielvartą, kuris kyla dėl suirutės šeimoje, visuomenėje, tautoje ar tarptautinėje arenoje, tai Arjuna nebūtų sakęs, kad net karalystė, neturinti žemėje sau lygių, ar aukščiausioji pusdievių valdžia dangaus planetose negalės išblaškyti jo sielvarto. Todėl jis siekė Kṛṣṇos sąmonės, nes Kṛṣṇos sąmonė – vienintelis teisingas kelias į taiką ir harmoniją. Materialios gamtos kataklizmai kiekvieną akimirką gali sugriauti ekonomikos vystymą ir netrukdomą žmogaus viešpatavimą žemėje. Kiekvieną akimirką gali nutrūkti pastangos pasikelti į aukštesnes planetas, pavyzdžiui, Mėnulį, į kurį pastaruoju metu taip veržiamasi. „Bhagavad-gītā“ patvirtina šį teiginį: kṣīṇe puṇye martya-lokaṁ viśanti – „Kai išsenka dorų poelgių rezultatai, nuo laimės viršūnės vėl puolama į patį būties dugną.“ Daugybė mūsų pasaulio politikų tokį nuopuolį patyrė savo kailiu. Jis atneša vien naujas kančias.

Hvis vi ønsker at fjerne sorg for stedse, må vi søge tilflugt hos Kṛṣṇa, som Arjuna søger at gøre det. Arjuna bad Kṛṣṇa løse sit problem for bestandigt. Det er den Kṛṣṇa-bevidste vej.

Taigi, jeigu norime visiems laikams atsikratyti sielvarto, turime kreiptis prieglobsčio į Kṛṣṇą – kaip tai daro Arjuna. Arjuna paprašė Kṛṣṇos padėti išspręsti savo problemą kartą ir visiems laikams. Toks yra Kṛṣṇos sąmonės kelias.