TEXT 28

Tekst

Tekstas

ayuktaḥ prākṛtaḥ stabdhaḥ
śaṭho naiṣkṛtiko ’lasaḥ
viṣādī dīrgha-sūtrī ca
kartā tāmasa ucyate

Synonyms

ayuktaḥ — der aldrig henholder sig til skrifternes anvisninger; prākṛtaḥ — materialistisk; stabdhaḥ — stædig; śaṭhaḥ — svigefuld; naiṣkṛtikaḥ — ekspert i at fornærme andre; alasaḥ — doven; viṣādī — vranten; dīrgha-sūtrī — nølende; ca — også; kartā — en arbejder; tāmasaḥ — i uvidenhedens kvalitet; ucyate — siges at være.

ayuktaḥ — nesiremiantis šventraščių priesakais; prākṛtaḥ — materialistiškas; stabdhaḥ — užsispyręs; śaṭhaḥ — apgaudinėjantis; naiṣkṛtikaḥ — greitas įžeisti kitus; alasaḥ — tingus; viṣādī — niūrus; dīrgha-sūtrī — vilkinantis darbus; ca — taip pat; kartā — veikėjas; tāmasaḥ — neišmanymo guṇos; ucyate — sakoma, yra.

Translation

Den arbejder, der altid handler imod skrifternes anvisninger, som er materialistisk, stædig, svigefuld og dygtig til at fornærme andre, og som er doven, altid vranten og nølende, siges at være en arbejder i uvidenhedens kvalitet.

Tas, kieno visa veikla prieštarauja šventraščių priesakams, kas yra materialistiškas, užsispyręs, apgavikas, greitas įžeisti kitą, kas yra tingus, visada niūrus ir vilkinantis darbus, tas, pasakyta, yra veikėjas, apimtas neišmanymo guṇos.

Purport

FORKLARING: I skrifternes anvisninger bliver det beskrevet, hvilken form for arbejde der bør gøres, og hvilken slags arbejde der ikke bør gøres. De, der er ligeglade med disse anvisninger, engagerer sig i arbejde, der ikke burde gøres. Den slags mennesker er normalt materialistiske. Deres arbejde er drevet af naturens kvaliteter, ikke af skrifternes anvisninger. Den slags arbejdere er ikke særlig venlige, og som regel er de altid udspekulerede og dygtige til at fornærme andre. De er meget dovne. Selv om de har en pligt, der skal gøres, gør de den ikke ordentligt og udsætter den hellere til senere. Derfor virker de deprimerede. De udsætter alt. Noget, der kan gøres på en time, kan de trække ud i årevis. Sådanne arbejdere befinder sig i uvidenhedens kvalitet.

KOMENTARAS: Šventraščių priesakai nurodo, kokia veikla derėtų užsiimti ir kokia nederėtų. Šių priesakų nepaisantys žmonės dirba darbus, kurių dirbti nederėtų. Paprastai tokie žmonės yra materialistiški, veikia paklusdami ne šventraščių priesakams, o gamtos guṇoms. Materialistiškiems žmonėms švelnumas nebūdingas, dažniausiai jie klastingi ir greiti įžeisti kitus. Jie labai tingūs. Nors ir turi pareigų, tačiau deramai jų neatlieka, vis atidėlioja ateičiai. Todėl jie visad paniurę, visad delsia. Valandos darbą jie vilkina metų metus. Tokie veikėjai yra neišmanymo guṇos.