TEXT 21

Tekst

Tekstas

pṛthaktvena tu yaj jñānaṁ
nānā-bhāvān pṛthag-vidhān
vetti sarveṣu bhūteṣu
taj jñānaṁ viddhi rājasam

Synonyms

pṛthaktvena — på grund af opdeling; tu — men; yat — som; jñānam — viden; nānā-bhāvān — mangfoldige situationer; pṛthak-vidhān — forskellige; vetti — forstår; sarveṣu — i alle; bhūteṣu — levende væsener; tat — den; jñānam — viden; viddhi — forstå blot; rājasam — som udtryk for lidenskab.

pṛthaktvena — dėl skirtumų; tu — tačiau; yat — kuris; jñānam — žinojimas; nānā-bhāvān — daugybę situacijų; pṛthak-vidhān — skirtingų; vetti — žino; sarveṣu — visose; bhūteṣu — gyvosiose esybėse; tat — tas; jñānam — žinojimas; viddhi — žinok; rājasam — aistros guṇos.

Translation

Den viden, gennem hvilken man ser, at der i alle de forskellige kroppe befinder sig forskellige slags levende væsener, bør du forstå som viden i lidenskabens kvalitet.

Žinojimas, kurio dėka atrodo, kad skirtinguose kūnuose yra kitokios gyvosios esybės, žinok, yra aistros guṇos.

Purport

FORKLARING: Ideen om, at den materielle krop er det levende væsen, og at bevidstheden ophører, når kroppen går til grunde, kaldes viden i lidenskabens kvalitet. Ifølge den viden er kroppe forskellige fra hinanden, fordi de har udviklet forskellige former for bevidsthed, men bortset fra det er der ingen særskilt sjæl, der manifesterer bevidsthed. Kroppen selv er sjælen, og der findes ingen sjæl separat fra kroppen. Ifølge den opfattelse er bevidstheden midlertidig, eller også er der ingen individuelle sjæle, men der er en altgennemtrængende sjæl, der er fuld af viden, mens kroppen er en manifestation af midlertidig uvidenhed. Eller ud over denne krop er der ingen adskilt sjæl eller højeste sjæl. Alle sådanne opfattelser anses for at være produkter af lidenskabens kvalitet.

KOMENTARAS: Supratimas, kad gyvoji esybė – tai materialus kūnas, o suirus kūnui nelieka ir sąmonės, vadinamas aistros guṇos žinojimu. Pagal šį supratimą, kūnų skirtumus nulemia skirtingi sąmonės išsivystymo lygiai, ir nėra jokių atskirų sielų, kurioms būtų būdinga sąmonė. Pats kūnas yra siela, ir be kūno neegzistuoja jokia kita siela. Remiantis šiuo mokymu, sąmonė yra laikina. Arba yra dar ir tokia teorija: jokių individualių sielų nėra, egzistuoja tiktai viena visa persmelkianti, kupina žinojimo siela, o materialus kūnas – laikinas neišmanymo pasireiškimas. Arba tokia: anapus kūno neegzistuoja jokia individuali arba aukščiausia siela. Tokios sampratos yra aistros guṇos padarinys.