TEXT 34

Tekst

Tekstas

yathā prakāśayaty ekaḥ
kṛtsnaṁ lokam imaṁ raviḥ
kṣetraṁ kṣetrī tathā kṛtsnaṁ
prakāśayati bhārata

Synonyms

yathā — ligesom; prakāśayati — oplyser; ekaḥ — den ene; kṛtsnam — hele; lokam — universet; imam — dette; raviḥ — sol; kṣetram — denne krop; kṣetrī — sjælen; tathā — på samme måde; kṛtsnam — hele; prakāśayati — oplyser; bhārata — O Bharatas efterkommer.

yathā — kaip; prakāśayati — apšviečia; ekaḥ — viena; kṛtsnaṁ — visą; lokam — visatą; imam — šią; raviḥ — saulė; kṣetram — šį kūną; kṣetrī — siela; tathā — lygiai taip; kṛtsnam — visą; prakāśayati — apšviečia; bhārata — o Bharatos sūnau.

Translation

Ligesom Solen alene oplyser hele dette univers, oplyser det levende væsen inden i kroppen hele kroppen med bevidsthed, O Bharatas efterkommer.

O Bharatos sūnau, kaip viena saulė apšviečia visą mūsų visatą, taip ir kūne esanti viena gyvoji esybė sąmone apšviečia visą kūną.

Purport

FORKLARING: Der findes forskellige teorier, når det kommer til bevidsthed. Her i Bhagavad-gītā bliver eksemplet med Solen og solskinnet givet. Ligesom Solen befinder sig på ét sted, men oplyser hele universet, oplyser en lille åndelig sjælepartikel hele kroppen med bevidsthed, selv om den kun befinder sig i hjertet på denne krop. Bevidsthed er således bevis på sjælens eksistens, ligesom solskin eller lys beviser Solens eksistens. Når sjælen er i kroppen, er der bevidsthed i hele kroppen, og så snart sjælen har forladt kroppen, er der ingen bevidsthed mere. Dette kan let forstås af alle intelligente mennesker. Bevidsthed er derfor ikke et resultat af en kombination af materielle elementer, men symptomet på det levende væsen. Selv om det levende væsens bevidsthed kvalitativt er den samme som den Højestes bevidsthed, er han ikke den højeste bevidsthed, for bevidstheden i én bestemt krop har ikke bevidsthed til fælles med en anden krop. Men Oversjælen, der befinder sig i alle kroppe som den individuelle sjæls ven, er bevidst om alle kroppe. Dette er forskellen på den højeste bevidsthed og den individuelle bevidsthed.

KOMENTARAS: Sąmonę aiškina įvairiausios teorijos. Šiame „Bhagavad- gītos“ posme pateiktas saulės ir jos šviesos pavyzdys. Kaip saulė iš vienos vietos šviesdama nutvieskia visą visatą, taip ir maža dalelė – dvasinė siela, nors ir glūdi širdyje, sąmone apšviečia visą kūną. Taigi sąmonė yra sielos buvimo įrodymas, lygiai kaip saulės šviesa – saulės. Kol siela kūne, tol kūnas turi sąmonę, o kai siela iš jo išeina, užgesta ir sąmonė. Tai lengvai suvokia bet koks protingas žmogus. Taigi sąmonė nėra materijos elementų jungimosi padarinys. Ji – gyvosios esybės požymis. Nors kokybiškai gyvosios esybės sąmonė ir prilygsta aukščiausiajai sąmonei, jos sąmonė nėra aukščiausia, nes vieno konkretaus kūno sąmonė neapima kitų kūnų. Tačiau visuose kūnuose glūdinti Supersiela, individualios sielos draugas, Savo sąmone aprėpia visus kūnus. Ši savybė aukščiausiąją sąmonę ir skiria nuo individualios.