TEXT 13

Tekst

Tekstas

jñeyaṁ yat tat pravakṣyāmi
yaj jñātvāmṛtam aśnute
anādi mat-paraṁ brahma
na sat tan nāsad ucyate

Synonyms

jñeyam — det, der kan vides; yat — som; tat — det; pravakṣyāmi — Jeg vil nu forklare; yat — som; jñātvā — efter at have forstået; amṛtam — nektar; aśnute — man smager; anādi — uden begyndelse; mat-param — underordnet Mig; brahma — ånden; na — hverken; sat — årsag; tat — den; na — eller; asat — virkning; ucyate — siges at være.

jñeyam — pažinimo objektą; yat — kurį; tat — tą; pravakṣyāmi — Aš dabar paaiškinsiu; yat — kurį; jñātvā — pažinęs; amṛtam — nektarą; aśnute — ragauja; anādi — neturinti pradžios; mat-param — pavaldi Man; brahma — dvasia; na — nei; sat — priežastis; tat — ta; na — nei; asat — pasekmė; ucyate — sakoma, yra.

Translation

Jeg skal nu forklare dig det, der kan vides, hvorved du vil smage det evige. Brahman, ånden, der er uden begyndelse og underlagt Mig, ligger uden for denne materielle verdens årsag og virkning.

Dabar Aš tau paaiškinsiu, kas yra pažinimo objektas, kurį pažinęs tu patirsi amžinybę. Brahmanas, dvasia, neturinti pradžios ir pavaldi Man, plyti anapus šio materialaus pasaulio priežasčių bei pasekmių.

Purport

FORKLARING: Herren har forklaret handlingsfeltet og dets kender. Han har også beskrevet måden, hvorpå man kan forstå handlingsfeltets kender. Nu begynder Han at forklare det, der kan vides, først sjælen og derefter Oversjælen. Igennem viden om kenderen, der både er sjælen og Oversjælen, kan man nyde livets nektar. Som forklaret i kapitel 2 er det levende væsen evigt. Dette bliver også bekræftet her. Jīvaen blev ikke født på noget bestemt tidspunkt. Lige så lidt kan det lade sig gøre for nogen at spore tilbage i historien, hvornår jīvātmāen blev manifesteret fra den Højeste Herre. Han er derfor begyndelsesløs. Dette bliver bekræftet i den vediske litteratur(Kaṭha Upaniṣad 1.2.18): na jāyate mriyate vā vipaścit. Kroppens kender bliver aldrig født og dør aldrig, og han er fuld af viden.

KOMENTARAS: Viešpats jau nusakė veiklos lauką ir lauką pažįstantį subjektą. Jis taip pat išaiškino ir veiklos lauką pažįstančio subjekto pažinimo procesą. Dabar Jis prabyla apie pažinimo objektą, visų pirma apie sielą, o vėliau – ir apie Supersielą. Žinios apie pažįstantį subjektą – sielą ir Supersielą – suteikia galimybę paragauti gyvybės nektaro. Kaip buvo aiškinta antrame skyriuje, gyvoji esybė yra amžina. Tai patvirtina ir šis posmas. Neįmanoma nustatyti jīvos tikslios gimimo datos. Niekas negali atsekti istorijoje ir to momento, kada jīvātmā atsirado iš Aukščiausiojo Viešpaties. Taigi ji neturi pradžios. Vedų raštai apie tai liudija: na jāyate mriyate vā vipaścit („Kaṭha Upaniṣada“ 1.2.18). Kūną pažįstantis subjektas niekada negimsta ir nemiršta, jis kupinas žinojimo.

Der står også i den vediske litteratur (Śvetāśvatara Upaniṣad 6.16), at den Højeste Herre som Oversjælen er pradhāna-kṣetrajña-patir guṇeśaḥ, kroppens primære kender og herre over den materielle naturs tre kvaliteter. I smṛti (Padma Purāṇa 6.226.37) står der, dāsa-bhūto harer eva, nānyasyaiva kadācana. De levende væsener står i al evighed i den Højeste Herres tjeneste. Herren Caitanya fastslår det samme i Sin lære. Den Brahman, der beskrives i dette vers, er således den individuelle sjæl, og når ordet Brahman anvendes om det levende væsen, må det forstås, at han kun er vijñāna-brahma i modsætning til ānanda-brahma. Ānanda-brahma er Guddommens Højeste Personlighed.

Vedų raštai („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.16) dar nurodo, kad Aukščiausias Viešpats, kaip Supersiela, yra pradhāna-kṣetrajña-patir guṇeśaḥ – svarbiausias kūną pažįstantis subjektas ir trijų materialios gamtos guṇų valdovas. Smṛti sako: dāsa-bhūto harer eva nānyasvaiva kadācana. Gyvosios esybės – amžini Aukščiausiojo Viešpaties tarnai. Tai Savo pamokymuose skelbia ir Viešpats Caitanya. Todėl šiame posme pateiktas Brahmano apibūdinimas siejasi su individualia siela. O kai žodis Brahmanas taikomas gyvajai esybei, reikia suprasti, kad ji yra vijñāna-brahma, o ne ānanda- brahma. Ānanda-brahma – tai Aukščiausiasis Brahmanas, Dievo Asmuo.