TEXT 32

Tekst

Tekstas

śrī-bhagavān uvāca
kālo ’smi loka-kṣaya-kṛt pravṛddho
lokān samāhartum iha pravṛttaḥ
ṛte ’pi tvāṁ na bhaviṣyanti sarve
ye ’vasthitāḥ praty-anīkeṣu yodhāḥ

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Guddommens Personlighed sagde; kālaḥ — tiden; asmi — Jeg er; loka — af verdenerne; kṣaya-kṛt — udsletter; pravṛddhaḥ — den store; lokān — alle folk; samāhartum — at udslette; iha — i denne verden; pravṛttaḥ — beskæftiget med; ṛte — uden, med undtagelse af; api — selv; tvām — dig; na — aldrig; bhaviṣyanti — de vil være (dvsleve); sarve — alle; ye — de, som; avasthitāḥ — er opstillet; prati-anīkeṣu — på de modsatte fronter; yodhāḥ — soldaterne.

śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; kālaḥ — laikas; asmi — Aš esu; loka — pasaulių; kṣaya-kṛt — griovėjas; pravṛddhaḥ — didysis; lokān — visus žmones; samāhartum — sunaikinti; iha — šiame pasaulyje; pravṛttaḥ — užsiėmęs; ṛte — išskyrus; api — net; tvām — tave; na — ne; bhaviṣyanti — bus; sarve — visi; ye — kurie; avasthitāḥ — yra; prati-anīkeṣu — priešingose pusėse; yodhāḥ — kariai.

Translation

Guddommens Højeste Personlighed sagde: Jeg er tiden, alle verdeners store udsletter, og Jeg er kommet for at tilintetgøre alle mennesker. Med undtagelse af jer [Pāṇḍavaerne] vil alle soldaterne her på begge sider blive dræbt.

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones. Išskyrus jus [Pāṇḍavus], visi kariai iš abiejų pusių žus.

Purport

FORKLARING: Selv om Arjuna godt var klar over, at Kṛṣṇa var hans ven såvel som Guddommens Højeste Personlighed, var han ikke desto mindre forbløffet over alle de former, Kṛṣṇa fremviste. Han forhørte sig derfor videre om det virkelige formål med denne altødelæggende kraft. Der står i Vedaerne, at den Højeste Sandhed udsletter alt, selv brāhmaṇaerne. Som der står i Kaṭha Upaniṣad (1.2.25):

KOMENTARAS: Nors Arjuna ir žinojo, kad Kṛṣṇa – jo draugas ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo, jį suglumino Kṛṣṇos atskleistų pavidalų įvairovė, ir todėl jis klausia, kokia tikroji griaunančios Jo jėgos paskirtis. Vedose rašoma, kad Aukščiausioji Tiesa sunaikina viską, netgi brahmanus. „Kaṭha Upaniṣadoje“ (1.2.25) tvirtinama:

yasya brahma ca kṣatraṁ ca
ubhe bhavata odanaḥ
mṛtyur yasyopasecanaṁ
ka itthā veda yatra saḥ

Alle brāhmaṇaerne, kṣatriyaerne og alle andre bliver til sidst fortæret som et andet måltid af den Højeste. Denne form af den Højeste Herre er den altfortærende gigant, og her viser Kṛṣṇa Sig i den form som den altfortærende tid. Bortset fra nogle få Pāṇḍavaer ville alle på slagmarken blive fortæret af Ham.

Arjuna gik ikke ind for krigen, og han mente, at det var bedre ikke at gå i kamp for ikke at gå et nederlag i møde. Som svar bemærkede Herren, at selv hvis Arjuna ikke gik i krig, ville hver eneste af dem alligevel blive udslettet, for det var Hans plan. Hvis Arjuna afstod fra at kæmpe, ville de dø på anden vis. Deres død var uundgåelig, selv om han ikke kæmpede. I virkeligheden var de allerede døde. Tid er ødelæggelse, og ifølge den Højeste Herres vilje skal alle manifestationer udslettes. Det er naturens lov.

Galų gale visus brahmanus, kṣatriyus bei visa, kas gyva, tarsi maistą praryja Aukščiausiasis. Šis Aukščiausiojo Viešpaties pavidalas – tarsi visa ryjantis milžinas. Šiame epizode Kṛṣṇa pasirodo visa naikinančio laiko pavidalu. Visi dalyvavusieji tame mūšyje bus Jo sunaikinti, išgyvens tik Pāṇḍavai.

Arjuna nenorėjo kautis ir manė, kad geriau pasitraukti iš mūšio lauko – tada neteks ir nusivilti. Atsakydamas į tai, Viešpats paaiškina, kad jei Arjuna ir atsisakys kovos, vis tiek visi mūšio dalyviai žus, nes taip Jo sumanyta. Jei Arjuna nesikaus, jie žus kitokiomis aplinkybėmis. Mirtis neišvengiama, net jei jis ir nekovos. Iš tikrųjų jie jau mirę. Laikas – griovėjas, ir, Aukščiausiojo valia, visa, kas išreikšta, turi būti sunaikinta. Toks gamtos dėsnis.