TEXT 14

Tekst

Tekstas

tataḥ sa vismayāviṣṭo
hṛṣṭa-romā dhanañ-jayaḥ
praṇamya śirasā devaṁ
kṛtāñjalir abhāṣata

Synonyms

tataḥ — derefter; saḥ — han; vismaya-āviṣṭaḥ — overvældet af forundring; hṛṣṭa-romā — med sine hår rejst på grund af stor ekstase; dhanam- jayaḥ — Arjuna; praṇamya — idet han frembar hyldester; śirasā — med hovedet; devam — til Guddommens Højeste Personlighed; kṛta-añjaliḥ — med foldede hænder; abhāṣata — begyndte at tale.

tataḥ — tada; saḥ — jis; vismaya-āviṣṭaḥ — nuostabos apimtas; hṛṣṭa-romā — iš didelės ekstazės ant kūno pasišiaušusiais plaukais; dhanañjayaḥ — Arjuna; praṇamya — lenkdamas; śirasā — galvą; devam — Aukščiausiajam Dievo Asmeniui; kṛta-añjaliḥ — sudėtomis rankomis; abhāṣata — ėmė kalbėti.

Translation

Med alle kropshår rejst bukkede en forvirret og overrasket Arjuna da sit hoved for at frembære sin respekt og begyndte med foldede hænder at bede til den Højeste Herre.

Tuomet, suglumęs ir nustebęs, piestu stojusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą reikšdamas pagarbą ir sudėjęs rankas ėmė melstis Aukščiausiajam Viešpačiui.

Purport

FORKLARING: I det øjeblik, det guddommelige syn åbenbares, ændres forholdet mellem Kṛṣṇa og Arjuna med det samme. Kṛṣṇa og Arjunas forhold havde forinden været baseret på venskab, men nu efter åbenbaringen frembærer Arjuna sine hyldester med stor respekt, og med foldede hænder beder han til Kṛṣṇa. Han priser den universelle form. Arjunas forhold ændrer sig således fra venskab til forundring. Store hengivne ser Kṛṣṇa som ophav til alle personlige forhold. Skrifterne omtaler tolv grundlæggende personlige forhold, der alle er i Kṛṣṇa. Det siges, at Han er som et hav af alle de forhold, der kan være mellem to levende væsener, mellem halvguderne eller mellem den Højeste Herre og Hans hengivne.

KOMENTARAS: Dieviškas regėjimas iš karto pakeitė Arjunos ir Kṛṣṇos santykius. Jei anksčiau jie buvo paremti draugyste, tai dabar, po apreiškimo, Arjuna su didžia pagarba lenkiasi ir sudėjęs rankas meldžiasi Kṛṣṇai. Jis šlovina visatos pavidalą. Taigi Arjunos draugiški jausmai Kṛṣṇai dabar virto gilia nuostaba. Didiesiems bhaktams Kṛṣṇa – visų santykių šaltinis. Šventraščiai nurodo dvylika svarbiausių savitarpio santykių rūšių, ir visi jie būdingi Kṛṣṇai. Pasakyta, kad Jis – vandenynas visų santykių, užsimezgančių tarp gyvųjų esybių, tarp dievų, bei tarp Aukščiausiojo Viešpaties ir Jo bhaktų.

Arjunas forhold var her inspireret af forundring, og selv om han af natur var meget rolig, fredelig og besindig, blev han i denne forundring ekstatisk, hårene rejste sig på hans hoved, og han begyndte at tilbyde sine hyldester til den Højeste Herre med foldede hænder. Han var selvfølgelig ikke bange. Han var påvirket af den Højeste Herres vidundere. Den umiddelbare sammenhæng er forundring. Hans normale kærlige venskab blev overvældet af forundring, og derfor reagerede han på denne måde.

Arjuną pagavo nuostaba, ir nors iš prigimties jis buvo nuosaikus, santūrus bei ramus, jo nuostaba virto ekstaze, piestu stojosi plaukai, ir sudėjęs rankas maldai, jis ėmė garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Žinoma, tai nebuvo baimė – jis buvo sužavėtas Aukščiausiojo Viešpaties stebuklais. Lemiantis jo elgseną veiksnys šiuo atveju – nuostaba. Natūralų jam meilės kupiną draugystės jausmą išstūmė nuostaba, kuri užvaldė Arjuną ir lėmė tokią jo reakciją.