TEXT 42

Tekst

Tekstas

atha vā bahunaitena
kiṁ jñātena tavārjuna
viṣṭabhyāham idaṁ kṛtsnam
ekāṁśena sthito jagat

Synonyms

atha vā — imidlertid; bahunā — for al; etena — af denne slags; kim — hvilket (behov); jñātena — for at vide; tava — dit; arjuna — O Arjuna; viṣṭabhya — idet jeg gennemtrænger; aham — Jeg; idam — dette; kṛtsnam — hele; eka — med én; aṁśena — del; sthitaḥ — er situeret; jagat — univers.

atha vā — arba; bahunā — daug; etena — tos rūšies; kim — ką; jñātena — žinodamas; tava — tu; arjuna — o Arjuna; viṣṭabhya — persmelkiu; aham — Aš; idam — šią; kṛtsnam — visą; eka — viena; aṁśena — dalimi; sthitaḥ — esantis; jagat — visatą.

Translation

Men hvilket behov er der for al denne detaljerede viden, O Arjuna? Med et enkelt fragment af Mig selv gennemtrænger og opretholder Jeg hele dette univers.

Tačiau ar būtina, Arjuna, taip nuodugniai viską žinoti? Juk viena mažyte dalele Savęs Aš persmelkiu ir palaikau visą šią visatą.

Purport

FORKLARING: Den Højeste Herre er repræsenteret overalt i alle de materielle universer ved Sin indtræden i alt som Oversjælen. Herren fortæller her Arjuna, at det intet formål tjener at forstå, hvordan ting eksisterer i deres adskilte overdådighed og pragt. Det, han har brug for at vide, er, at alle ting eksisterer, fordi Kṛṣṇa er trådt ind i dem som Oversjælen. Lige fra Brahmā, det mest gigantiske væsen, ned til den mindste myre eksisterer de alle, fordi Herren er trådt ind i dem hver især og opretholder dem.

KOMENTARAS: Aukščiausiasis Viešpats yra visose materialiose visatose, nes Supersielos pavidalu įžengia į visus daiktus. Šiame posme Viešpats sako Arjunai, jog neverta nagrinėti visų egzistuojančių daiktų turtingumo ir didingumo atskirai. Tereikia žinoti, jog jie egzistuoja todėl, kad Kṛṣṇa įžengia į juos Supersielos pavidalu. Visi – nuo didžiausios būtybės Brahmos iki mažytės skruzdės – gyvena tik todėl, kad Viešpats įžengia į kiekvieną ir kiekvieną jų palaiko.

Der er en mission, der ofte hævder, at man kan dyrke en hvilken som helst halvgud, og det vil føre én til Guddommens Højeste Personlighed eller det højeste mål. Men halvgudetilbedelse frarådes her på det kraftigste, for selv de største halvguder som Brahmā og Śiva repræsenterer kun en del af den Højeste Herres overdådighed. Han er ophav til alle, der er blevet født, og ingen er større end Ham. Han er asamaurdhva, der betyder, at ingen står over Ham, og ingen er Ham jævnbyrdig. Der står i Padma Purāṇa, at den, der anser den Højeste Herre, Kṛṣṇa, for at være i samme kategori som halvguderne inklusive selv Brahmā eller Śiva, med det samme er en ateist. Hvis man derimod studerer de forskellige beskrivelser af Kṛṣṇas overdådigheder og ekspansioner af Hans energier, kan man uden tvivl forstå Herren Śrī Kṛṣṇas position og fæstne sit sind på at tilbede Kṛṣṇa uden afvigelse. Herren er altgennemtrængende i kraft af ekspansionen af Sin delvise repræsentant, Oversjælen, der træder ind i alt, der er til. Derfor fokuserer rene hengivne deres sind i Kṛṣṇa- bevidsthed i fuldstændig hengiven tjeneste, og som sådan befinder de sig altid på det transcendentale plan. Hengiven tjeneste og tilbedelse af Kṛṣṇa bliver klart tilkendegivet i vers 8 til 11 i dette kapitel. Det er den rene hengivne tjenestes vej. Hvordan man kan opnå den højeste hengivne fuldkommenhed af at omgås med Guddommens Højeste Personlighed, er blevet udførligt forklaret i dette kapitel. Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa, en stor ācārya i discipelrækken fra Kṛṣṇa, runder sin kommentar til dette kapitel af med at konstatere:

Yra misionierių, skelbiančių, jog pusdievių garbinimas atves pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, į aukščiausią tikslą. Tačiau šis skyrius neskatina garbinti pusdievių, nes ir didžiausi pusdieviai, tokie, kaip Brahmā ir Śiva, teatspindi dalelę Aukščiausiojo Viešpaties turtingumo. Jis – kiekvieno kilmės šaltinis, ir nėra nieko didingesnio už Jį. Jis – asamaurdhva, tai reiškia, kad nėra už Jį aukštesnio ar Jam lygaus. „Padma Purāṇoje“ teigiama, kad tas, kuris Aukščiausiąjį Viešpatį Kṛṣṇą prilygina pusdieviams (Brahmai, Śivai ar kuriam kitam), akimoju tampa ateistu. Tačiau visapusiškai išstudijavus Kṛṣṇos turtų bei Jo energijos ekspansijų aprašymus, be abejonės, galima suvokti Viešpaties Śrī Kṛṣṇos padėtį ir sukaupus protą nenukrypstant garbinti Kṛṣṇą. Viešpats persmelkia viską Savo dalinio skleidinio dalimi, Supersiela, kuri įeina į viską, kas tik egzistuoja. Todėl tyri bhaktai sutelkia protą į Kṛṣṇos sąmonę, visiškai atsidėdami pasiaukojimo tarnystei, taigi jie nuolatos yra transcendentinės būklės. Aštuntas- vienuoliktas skyriaus posmai aiškiai nurodo, kad reikia pasiaukojus tarnauti ir garbinti Kṛṣṇą. Toks yra tyros pasiaukojimo tarnystės kelias. Šis skyrius išsamiai paaiškino, kaip pasiekti pasiaukojimo tobulumą – bendravimą su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Śrīla Baladeva Vidyābhūṣana – didysis ācārya, priklausantis Kṛṣṇos pradėtai mokinių sekai, baigdamas komentuoti šį skyrių sako:

yac-chakti-leśāt sūryādyā
bhavanty aty-ugra-tejasaḥ
yad-aṁśena dhṛtaṁ viśvaṁ
sa kṛṣṇo daśame ’rcyate

Selv den mægtige sol får sin kraft fra Herren Kṛṣṇas kraftfulde energi, og hele verden bliver opretholdt af Kṛṣṇas delvise ekspansion. Derfor er Herren Śrī Kṛṣṇa tilbedelsesværdig.

Galingoji saulė, ir toji stiprybės semiasi iš neišsenkamos Viešpaties Kṛṣṇos energijos, o dalinė Kṛṣṇos ekspansija palaiko visą pasaulį. Todėl Viešpats Śrī Kṛṣṇa išties vertas garbinimo.

Således ender Bhaktivedanta-forklaringerne til Śrīmad-Bhagavad-gītās 10. kapitel, Den Absoluttes overdådighed.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti dešimtąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Absoliuto turtingumas“.