Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā som den er » KAPITEL ET:

TEXT 12

TEXT 12

Tekst

Tekstas

tasya sañjanayan harṣaṁ
kuru-vṛddhaḥ pitāmahaḥ
siṁha-nādaṁ vinadyoccaiḥ
śaṅkhaṁ dadhmau pratāpavān
tasya sañjanayan harṣaṁ
kuru-vṛddhaḥ pitāmahaḥ
siṁha-nādaṁ vinadyoccaiḥ
śaṅkhaṁ dadhmau pratāpavān

Synonyms

Synonyms

tasya — hans (Duryodhanas); sañjanayan — forøgende; harṣam — glæde; kuru-vṛddhaḥ — Kuru-dynastiets ældste (Bhīṣma); pitāmahaḥ — bedstefaderen; siṁha-nādam — brølende lyd, som en løves brøl; vinadya — idet han lod lyde; uccaiḥ — meget højt; śaṅkham — i konkylien; dadhmau — blæste; pratāpa-vān — den tapre.

tasya — jo; sañjanayan — augantis; harṣam — džiugesys; kuru-vṛddhaḥ — seniausias iš Kuru dinastijos (Bhīsma); pitāmahaḥ — senolis; siṁha-nādam — garsą, primenantį liūto riaumojimą; vinadya — skleisdamas; uccaiḥ — labai garsiai; śaṅkham — kriauklę; dadhmau — papūtė; pratāpa-vān — narsusis.

Translation

Translation

Bhīṣma, Kuru-dynastiet og krigernes store, tapre bedstefader, blæste da højt i sin konkylie og fremkaldte en lyd som en løves brøl til stor glæde for Duryodhana.

Tada narsusis Kuru dinastijos senolis Bhīṣma griausmingai papūtė savo kriauklę, kuri suriaumojo it liūtas ir labai nudžiugino Duryodhaną.

Purport

Purport

FORKLARING: Kuru-dynastiets bedstefader kunne forstå, hvad der foregik i hjertet på hans sønnesøn Duryodhana. På grund af sin naturlige medfølelse med ham forsøgte han at opmuntre ham ved at blæse højt i sin konkylie, så den lød som en løves brøl. Gennem konkyliens symbolik fortalte han indirekte sin nedtrykte sønnesøn Duryodhana, at denne ingen chance havde for at vinde slaget, eftersom den Højeste Herre, Kṛṣṇa, befandt Sig på den anden side. Men ikke desto mindre var det hans [Bhīṣmas] pligt at føre an i slaget, og i den henseende ville han give sig selv fuldt ud.

KOMENTARAS: Kuru dinastijos protėvis suvokė vidinį savo vaikaičio Duryodhanos nusiteikimą ir iš gilios užuojautos, norėdamas jį padrąsinti, labai garsiai sutrimitavo savo kriaukle, tarsi patvirtindamas, jog neveltui yra lyginamas su liūtu. Netiesiogiai, pasinaudodamas kriauklės garso simbolika, jis duoda ženklą savo prislėgtam vaikaičiui Duryodhanai, kad šis neturi jokių šansų nugalėti, nes Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa yra priešininko pusėje. Tačiau nepaisant visko, jo, kaip kario, pareiga reikalauja grumtis, negailėti jėgų.