Skip to main content

Kapitola patnáctá

PENKIOLIKTAS SKYRIUS

Yoga Nejvyšší Osoby

Aukščiausiojo Asmens yoga

TEXT 1:
Nejvyšší Pán, Osobnost Božství, pravil: Je řečeno, že existuje nechřadnoucí banyán, jehož kořeny směřují nahoru a větve dolů a jehož listy jsou védské hymny. Každý, kdo tento strom zná, je znalcem Ved.
TEXT 1:
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pasakyta, kad yra toks nemirtingas banjano medis, kurio šaknys auga viršun, o šakos – žemyn. Jo lapai – tai Vedų himnai. Kas pažįsta tą medį, yra Vedų žinovas.
TEXT 2:
Větve toho stromu směřují dolů i nahoru, živeny třemi kvalitami hmotné přírody. Výhonky jsou objekty smyslového vnímání. Má také kořeny směřující dolů a ty se upínají k plodonosným činům lidské společnosti.
TEXT 2:
Šio medžio šakos tiesiasi žemyn ir aukštyn, jas maitina trys materialios gamtos guṇos. Medžio šakelės – tai juslių objektai. Turi tas medis ir žemyn augančias šaknis, kurios siejasi su karmine veikla žmonių pasaulyje.
TEXTS 3-4:
Skutečnou podobu tohoto stromu nelze v tomto světě vnímat. Nikdo neví, kde končí, kde začíná a na čem spočívá. Živá bytost však musí s rozhodností skácet tento pevně zakořeněný strom zbraní neulpívání. Poté musí vyhledat ono místo, ze kterého se po jeho dosažení již nikdy nikdo nevrací, a odevzdat se onomu Nejvyššímu Pánu, Osobnosti Božství, v němž má vše svůj počátek a z něhož se vše od nepaměti šíří.
TEXTS 3-4:
Tikrosios šio medžio formos materialiame pasaulyje patirti neįmanoma. Niekas nesupranta, kur jis baigiasi ir kur prasideda, ir kur yra jo pagrindas. Tačiau reikia ryžtingai, atsižadėjimo ginklu nukirsti šį giliai įsišaknijusį medį, o po to surasti tą vietą, į kurią patekus niekada negrįžtama, ir ten atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui – tam, iš kurio viskas kilo ir iš kurio visa kas plinta nuo neatmenamų laikų.
TEXT 5:
Ti, kteří jsou prosti pýchy, iluze a závadných styků, kteří znají věčné a skoncovali s hmotným chtíčem, kteří jsou nedotčeni protiklady v podobě štěstí a neštěstí, kteří nejsou zmatení a vědí, jak se odevzdat Nejvyšší Osobě, dosahují onoho věčného království.
TEXT 5:
Kas atsisakė netikro prestižo, iliuzijos ir netikros draugijos, kas perprato amžinybę ir atsikratė materialių geismų, kas išsivadavo iš laimės ir kančios priešybių, ir kas neklystamai žino, kaip atsiduoti Aukščiausiajam Asmeniui, tas pasiekia tą amžinąją karalystę.
TEXT 6:
Toto Mé svrchované sídlo není osvětlováno sluncem ani měsícem, ohněm ani elektřinou. Ti, kteří ho dosáhnou, se nikdy nevracejí do hmotného světa.
TEXT 6:
Ne saulė, mėnulis, ugnis ar elektra apšviečia šią aukščiausiąją Mano buveinę. Kas ją pasiekia, tas niekada nebegrįžta į materialų pasaulį.
TEXT 7:
Živé bytosti v tomto podmíněném světě jsou Mé věčné dílčí části. Jelikož žijí podmíněným životem, svádějí těžký boj se šesti smysly, mezi něž patří i mysl.
TEXT 7:
Sąlygotame pasaulyje esančios gyvosios esybės yra amžinos fragmentinės Mano dalelės. Sąlygotas gyvenimas verčia jas nuožmiai grumtis su šešiomis juslėmis, kurių viena – protas.
TEXT 8:
Živá bytost v hmotném světě přenáší svá různá pojetí života z jednoho těla do druhého stejně, jako vzduch přenáší vůně. Tak přijímá tělo jednoho druhu a znovu ho opouští, aby přijala další.
TEXT 8:
Kaip vėjas nešioja kvapus, taip gyvoji esybė, būdama materialiame pasaulyje, perneša iš vieno kūno į kitą savo įvairias gyvenimo sampratas. Taip ji gauna vienos rūšies kūną, o po to jį palieka, kad įgytų kitą.
TEXT 9:
Živá bytost, která tímto způsobem přijímá další hrubohmotné tělo, získá určité uši, oči, jazyk, nos a hmat, jež jsou seskupeny kolem mysli. Tak bude užívat patřičné řady smyslových objektů.
TEXT 9:
Gavusi kitą grubų kūną, gyvoji esybė įgyja ir atitinkamo tipo ausis, akis, liežuvį, nosį ir lytėjimo organus, kurie telkiasi aplink protą. Taip ji mėgaujasi tam tikra juslių objektų grupe.
TEXT 10:
Pošetilci nechápou, jak dochází k tomu, že živá bytost opouští své tělo, a nechápou ani to, jaké tělo užívá pod vlivem kvalit hmotné přírody. Avšak ten, kdo má oči cvičené v poznání, to vše vidí.
TEXT 10:
Kvailiai nesupranta, kaip gyvoji esybė gali palikti kūną, ir nesuvokia, kokio tipo kūnu ji mėgaujasi, veikiama gamtos guṇų. Tačiau visa tai išmano tas, kuris turi žinojimo apšviestas akis.
TEXT 11:
Usilující transcendentalisté, kteří setrvávají na úrovni vlastního já, jsou schopni toto vše vidět jasně. Avšak ti, jejichž mysl není vyvinuta a kteří seberealizace nedosáhli, nemohou vidět, k čemu dochází, i když se o to pokoušejí.
TEXT 11:
Atsidėję savo reikalui ir dvasiškai susivokę transcendentalistai visa tai aiškiai mato. Tačiau neišlavėjusio proto ir dvasiškai nesusivokę žmonės net ir labai stengdamiesi nesupras to, kas vyksta.
TEXT 12:
Záře slunce, jež rozptyluje temnotu celého tohoto světa, pochází ode Mě, a stejně tak i záře měsíce a ohně.
TEXT 12:
Saulės spindesys, išsklaidantis pasaulio tamsybę, kyla iš Manęs. Iš Manęs sklinda ir mėnesiena bei ugnies šviesa.
TEXT 13:
Vstupuji do všech planet a svou energií je udržuji na jejich oběžných drahách. Stávám se měsícem a tak dodávám šťávu života všem rostlinám.
TEXT 13:
Aš įeinu į kiekvieną planetą ir Mano energijos dėka jos neiškrypsta iš orbitos. Aš tampu mėnuliu ir gyvybės syvais maitinu visas daržoves.
TEXT 14:
Jsem trávicí oheň v tělech všech živých bytostí a ve spojení s vycházejícím a vcházejícím vzduchem života trávím čtyři druhy potravy.
TEXT 14:
Aš – virškinimo ugnis visų gyvųjų esybių kūnuose ir kartu su įkvėpiamu bei iškvėpiamu gyvybės oru Aš virškinu keturių rūšių maistą.
TEXT 15:
Dlím v srdcích všech a ode Mne pochází paměť, poznání a zapomnění. Všechny Vedy jsou určeny k poznání Mě; Já jsem sestavil Vedāntu a jsem znalcem Ved.
TEXT 15:
Aš esu visų širdyse, ir iš Manęs ateina atmintis, žinojimas bei užmarštis. Aš esu visų Vedų pažinimo objektas. Iš tikrųjų Aš – Vedāntos sudarytojas ir Vedų žinovas.
TEXT 16:
Jsou dvě skupiny bytostí — selhávající a neselhávající. V hmotném světě je každá živá bytost nazývána selhávající a v duchovním světě je každá živá bytost nazývána neselhávající.
TEXT 16:
Gyvosios būtybės yra dviejų kategorijų: linkusios pulti ir nepuolančios. Materialiame pasaulyje kiekviena gyvoji esybė yra linkusi pulti, o dvasiniame pasaulyje visos yra nepuolančios.
TEXT 17:
Kromě těchto dvou ještě existuje největší žijící osobnost, Nejvyšší Duše, neměnný Pán, jenž vstoupil do tří světů a udržuje je.
TEXT 17:
Be šių dviejų kategorijų būtybių egzistuoja dar ir didžiausia gyvoji asmenybė, Aukščiausioji Siela, Patsai amžinasis Viešpats, kuris įeina į tris pasaulius ir juos palaiko.
TEXT 18:
Jelikož jsem transcendentální, nad selhávajícími i neselhávajícími, a jelikož jsem největší, jsem oslavován po světě i ve Vedách jako ona Nejvyšší Osoba.
TEXT 18:
Aš – transcendentalus, esu aukščiau linkusių pulti ir nepuolančių. Aš – didžiausias, todėl pasaulis ir Vedos šlovina Mane, kaip tą Aukščiausiąjį Asmenį.
TEXT 19:
Ó synu Bharaty! Každý, kdo Mě bez jediné pochyby zná jako Nejvyšší Osobnost Božství, zná vše. Plně se proto věnuje oddané službě Mně.
TEXT 19:
Kas žino, kad Aš esu Aukščiausiasis Dievo Asmuo, ir tuo neabejoja, tas išmano viską. Todėl, o Bharatos sūnau, jis visiškai pasiaukojęs Man tarnauja.
TEXT 20:
Ó neposkvrněný, nyní jsem vyjevil nejdůvěrnější část védských písem. Každý, kdo ji pochopí, se stane moudrým a dovede své úsilí k dokonalosti.
TEXT 20:
O nesusitepęs nuodėme, tos tiesos – slaptingiausioji Vedų raštų dalis, ir Aš atvėriau jas tau. Kas jas suvoks – taps išmintingas, ir jo pastangas apvainikuos tobulumas.