Skip to main content

TEXTS 1-2

TEXTS 1-2

Verš

Tekstas

arjuna uvāca
prakṛtiṁ puruṣaṁ caiva
kṣetraṁ kṣetra-jñam eva ca
etad veditum icchāmi
jñānaṁ jñeyaṁ ca keśava
arjuna uvāca
prakṛtiṁ puruṣaṁ caiva
kṣetraṁ kṣetra-jñam eva ca
etad veditum icchāmi
jñānaṁ jñeyaṁ ca keśava
śrī-bhagavān uvāca
idaṁ śarīraṁ kaunteya
kṣetram ity abhidhīyate
etad yo vetti taṁ prāhuḥ
kṣetra-jña iti tad-vidaḥ
śrī-bhagavān uvāca
idaṁ śarīraṁ kaunteya
kṣetram ity abhidhīyate
etad yo vetti taṁ prāhuḥ
kṣetra-jña iti tad-vidaḥ

Synonyma

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna řekl; prakṛtim — přírodu; puruṣam — poživatele; ca — také; eva — jistě; kṣetram — pole; kṣetra-jñam — znalce pole; eva — jistě; ca — také; etat — to všechno; veditum — poznat; icchāmi — přeji si; jñānam — poznání; jñeyam — předmět poznání; ca — také; keśava — ó Kṛṣṇo; śrī-bhagavān uvāca — Pán, Osobnost Božství, pravil; idam — toto; śarīram — tělo; kaunteya — ó synu Kuntī; kṣetram — pole; iti — tak; abhidhīyate — nazývá se; etat — toto; yaḥ — ten, kdo; vetti — zná; tam — on; prāhuḥ — je nazýván; kṣetra-jñaḥ — znalec pole; iti — tak; tat-vidaḥ — těmi, kdo toto znají.

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; prakṛtim — gamtą; puruṣam — besimėgaujantį subjektą; ca — taip pat; eva — tikrai; kṣetram — lauką; kṣetra-jñam — lauką pažįstantį subjektą; eva — tikrai; ca — taip pat; etat — visa tai; veditum — suprasti; icchāmi — aš noriu; jñānam — pažinimą; jñeyam — pažinimo objektą; ca — taip pat; keśava — o Kṛṣṇa; śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; idam — šį; śarīram — kūną; kaunteya — o Kuntī sūnau; kṣetram — lauku; iti — taip; abhidhīyate — vadina; etat — tą; yaḥ — tas, kuris; vetti — žino; tam — jis; prāhuḥ — vadinamas; kṣetra-jñaḥ — lauką pažįstančiu subjektu; iti — taip; tat-vidaḥ — tų, kurie žino.

Překlad

Translation

Arjuna řekl: Můj milý Kṛṣṇo, přeji si dozvědět se podrobně o prakṛti (přírodě), puruṣovi (poživateli), poli a znalci pole, poznání a předmětu poznání. Nejvyšší Pán, Osobnost Božství, pravil: Toto tělo se nazývá pole, synu Kuntī, a ten, kdo tělo zná, je nazýván znalec pole.

Arjuna tarė: Mano brangus Kṛṣṇa, noriu sužinoti, kas yra prakṛti [gamta], puruṣa [besimėgaujantis subjektas], laukas ir lauką pažįstantis subjektas. Taip pat norėčiau žinoti, kas yra pažinimas bei pažinimo objektas.
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Kūnas, o Kuntī sūnau, vadinamas lauku, o tas, kuris kūną pažįsta, vadinamas lauką pažįstančiu subjektu.

Význam

Purport

Arjuna se zajímal o prakṛti (přírodu), puruṣu (poživatele), kṣetru (pole), kṣetra-jñu (znalce pole), poznání a předmět poznání. Když se na to vše zeptal, Kṛṣṇa mu odpověděl, že tělo se nazývá pole a ten, kdo tělo zná, je znalec pole. Toto tělo je pole působnosti podmíněné duše. Podmíněná duše je v zajetí hmotné existence a pokouší se ovládat hmotnou přírodu. Podle své schopnosti jí vládnout tedy dostává pole působnosti, kterým je tělo. A co je tělo? Tělo je tvořeno smysly. Podmíněná duše chce smyslový požitek a tělo neboli pole působnosti dostává podle toho, jaké má pro to schopnosti. Z toho důvodu se tělo nazývá kṣetra, pole působnosti podmíněné duše. A osoba, která se neztotožňuje s tělem, je kṣetra-jña, znalec pole. Jaký je rozdíl mezi polem a jeho znalcem, mezi tělem a znalcem těla — není těžké pochopit. Každý jednotlivec vidí, že od dětství do stáří prochází jeho tělo mnohými změnami, ale on přesto zůstává stále stejnou osobou. Znalec pole se tedy od samotného pole působnosti liší. Tak může podmíněná duše pochopit, že není tělem. Na začátku Bhagavad-gīty je popsáno (dehino 'smin), že živá bytost je uvnitř těla a že tělo se mění při přechodu z dětství v chlapectví, mládí a stáří, a osoba vlastnící tělo ví, že se tělo mění. Vlastník je tedy zjevně kṣetra-jña. Někdy si myslíme: “Jsem šťastný,” “Jsem muž,” “Jsem žena,” “Jsem pes,” “Jsem kočka.” To jsou označení těla znalce, který však s tělem není totožný. Přestože používáme mnoho věcí — například šaty — víme, že se od nich lišíme. Když zauvažujeme, pochopíme také, že se lišíme od těla. Já, vy nebo kdokoliv jiný, kdo vlastní tělo, je nazýván kṣetra-jña, znalec pole působnosti, a tělo se nazývá kṣetra, samotné pole působnosti.

KOMENTARAS: Arjunai buvo smalsu sužinoti, kas yra prakṛti (gamta), puruṣa (besimėgaujantis subjektas), kṣetra (laukas), kṣetra-jña (lauką pažįstantis subjektas), pažinimas ir pažinimo objektas. Išklausęs Arjunos klausimus, Kṛṣṇa paaiškino, kad kūnas vadinamas lauku, o jį pažįstantis – lauką pažįstančiu subjektu. Kūnas – tai sąlygotos sielos veiklos laukas. Materialios būties surakinta sąlygota siela mėgina viešpatauti materialioje gamtoje. Todėl pagal savo sugebėjimą viešpatauti joje, ji gauna veiklos lauką. Kūnas ir yra tas veiklos laukas. O kas yra kūnas? Kūną sudaro juslės. Sąlygota siela trokšta patirti juslinius malonumus, ir, atsižvelgiant į jos sugebėjimą mėgautis, jai suteikiamas kūnas, t.y. veiklos laukas. Todėl kūnas ir vadinamas kṣetra, sąlygotos sielos veiklos lauku. Asmuo, kuris tapatina save su kūnu, vadinamas kṣetra-jña – lauką pažįstančiu subjektu. Suvokti skirtumą tarp lauko ir jį pažįstančio subjekto, tarp kūno ir kūną pažįstančio subjekto, visai nesunku. Kiekvienas pastebi, kad nuo vaikystės iki senatvės jo kūnas smarkiai pakinta, tačiau jis išlieka tas pats asmuo. Taigi tarp veiklos lauką pažįstančio subjekto ir paties veiklos lauko yra skirtumas. Taip gyva sąlygota siela supranta, kad ji skiriasi nuo kūno. „Bhagavad- gītos“ pradžioje sakoma: dehino ‘smin – gyvoji esybė glūdi kūne, o kūnas kinta: vaikas išauga į paauglį, paauglys – į jaunuolį, jaunuolis tampa seniu, ir asmuo, kuriam priklauso kūnas, mato tuos pokyčius. Kūno savininkas, be abejonės, ir yra kṣetra-jña. Kartais pagalvojame: „aš esu laimingas“, „aš vyras“, „aš moteris“, „aš šuo“, „aš katė“. Visa tai – kūniškieji pažįstančiojo subjekto įvardijimai, tačiau jis ir kūnas – netapatūs. Nors mes naudojamės įvairiais daiktais: dėvime drabužius etc. – žinome, kad nuo jų skiriamės. Taip pat kiek įtempę protą suvoksime, kad skiriamės ir nuo kūno. Aš, jūs, ar bet kuris kitas kūno savininkas yra kṣetra-jña – veiklos lauką pažįstantis subjektas, o kūnas – kṣetra, veiklos laukas.

V prvních šesti kapitolách Bhagavad-gīty je popisován znalec těla (živá bytost) a stav, který mu umožní poznat Nejvyšší Osobnost Božství. V prostředních šesti kapitolách je popisován Nejvyšší Pán a vztah mezi individuální duší a Nadduší týkající se oddané služby. Je v nich jednoznačně definováno nadřazené postavení Nejvyšší Osobnosti Božství a podřízené postavení individuální duše. Živé bytosti jsou za všech okolností níže postavené, ale jelikož na to zapomínají, trpí. Když jsou osvíceny díky svým zbožným činnostem, obracejí se na Nejvyššího Pána různě — jako trpící, ti, kdo potřebují peníze, zvídaví a ti, kdo hledají poznání. To je rovněž popsáno. A počínaje třináctou kapitolou bude vysvětleno, jak živá bytost přichází do styku s hmotnou přírodou a jak ji Nejvyšší Pán vysvobozuje různými metodami, které spočívají v jejím plodonosném jednání, rozvíjení poznání a oddané službě. I když se živá bytost naprosto liší od hmotného těla, nějakým způsobem s ním začíná být spojena. I to bude objasněno.

Šeši pirmieji „Bhagavad-gītos“ skyriai aprašo kūną pažįstantį subjektą (gyvąją esybę) ir nusako tą būvį, kuriame ji gali suprasti Aukščiausiąjį Viešpatį. Šeši viduriniai „Bhagavad-gītos“ skyriai aprašo Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir individualios sielos bei Supersielos savitarpio santykius pasiaukojimo tarnystės požiūriu. Šie skyriai aiškiai nurodo aukštesnę Aukščiausiojo Dievo Asmens ir pavaldžią individualios sielos padėtį. Gyvosios esybės bet kuriomis aplinkybėmis Jam pavaldžios, o tai užmiršusios jos kenčia. Prašviesėjusios per doringą veiklą, jos kreipiasi į Aukščiausiąjį Viešpatį iš įvairių paskatų – nelaimėje, stokodamos pinigų, iš smalsumo ar siekdamos žinojimo. Apie tai irgi buvo kalbėta. Tryliktame ir tolesniuose skyriuose aiškinama, kaip gyvoji esybė susiliečia su materialiąja gamta, kaip Aukščiausiasis Viešpats ją gelbsti per įvairius metodus: karminę veiklą, žinojimo gilinimą bei pasiaukojimo tarnystę. Nors gyvoji esybė visiškai skiriasi nuo materialaus kūno, tačiau kažkokiu būdu su juo susyja. Tai irgi aiškinama.