TEXT 27

Verš

Tekstas

uccaiḥśravasam aśvānāṁ
viddhi mām amṛtodbhavam
airāvataṁ gajendrāṇāṁ
narāṇāṁ ca narādhipam

Synonyma

Synonyms

uccaiḥśravasam — Uccaiḥśravu; aśvānām — mezi koňmi; viddhi — znej; mām — Mě; amṛta-udbhavam — který vzešel ze stloukání oceánu; airāvatam — Airāvatu; gaja-indrāṇām — ze vznešených slonů; narāṇām — mezi lidskými bytostmi; ca — a; nara-adhipam — krále.

uccaiḥśravasam — kaip Uccaiḥśravą; aśvānām — iš žirgų; viddhi — žinoki; mām — Mane; amṛta-udbhavam — gimusį plakant vandenyną; airāvatam — kaip Airāvatą; gaja-indrāṇām — iš kilmingųjų dramblių; narāṇām — iš žmonių; ca — ir; nara-adhipam — kaip karalių.

Překlad

Translation

Věz, že z koní jsem Uccaiḥśravā, který vzešel ze stloukání oceánu, jež mělo přinést nektar. Ze vznešených slonů jsem Airāvata a z lidí jsem vladař.

Žinok, kad iš žirgų Aš esu Uccaiḥśravā, kuris išniro iš vandenyno, kai tas buvo plakamas, siekiant gauti nektarą. Iš kilmingųjų dramblių Aš – Airāvata, o iš žmonių Aš – karalius.

Význam

Purport

Oddaní polobozi jednou společně s démony (asury) stloukali moře. Ze stloukání vznikl jednak nektar a jednak jed, který vypil Pán Śiva. Z nektaru vzešlo mnoho bytostí — jednou z nich byl kůň Uccaiḥśravā a další slon Airāvata. Jelikož tato dvě zvířata pocházejí z nektaru, mají zvláštní význam a jsou zástupci Kṛṣṇy.

KOMENTARAS: Kartą dievotieji pusdieviai ir demonai (asurai) plakė vandenyną. Plakamas vandenynas išskyrė nuodus bei nektarą, ir Viešpats Śiva tuos nuodus išgėrė. Iš nektaro išniro daugybė visokių esybių, tarp jų – ir žirgas vardu Uccaiḥśravā. Iš nektaro gimė dar vienas gyvūnas, dramblys Airāvata. Abu šie gyvūnai išniro iš nektaro, tuo jie ypatingi ir todėl atstovauja Kṛṣṇai.

Mezi lidskými bytostmi je zástupcem Kṛṣṇy král, protože Kṛṣṇa udržuje celý vesmír a králové jsou dosazeni na trůn na základě svých božských vlastností. Králové, jako byl Mahārāja Yudhiṣṭhira, Mahārāja Parīkṣit a Pán Rāma, byli řádnými, spravedlivými vládci, kteří vždy mysleli na blaho občanů. Ve védské literatuře se o králi píše, že je představitelem Boha. V tomto věku však s úpadkem náboženských zásad nastal také úpadek monarchie a nakonec byla zcela zrušena. Lidem to ale štěstí nepřineslo — v minulosti byli za vlády spravedlivých králů šťastnější než dnes.

Tarp žmonių Kṛṣṇai atstovauja karalius. Kaip Kṛṣṇa palaiko visatą, taip ir karalius, kuris skiriamas atsižvelgiant į jo dieviškas savybes, palaiko savo karalystę. Karaliai Mahārāja Yudhiṣṭhira, Mahārāja Parīkṣitas ir Viešpats Rāma – teisiausi iš teisiausiųjų, jie nuolat rūpinosi savo pavaldinių gerove. Vedų raštuose karalius yra laikomas Dievo atstovu. Tačiau šiais laikais religiniai principai išsigimė, o monarchija smuko ir sunyko visiškai. Tačiau akivaizdu, kad anksčiau žmonės buvo laimingesni, nes juos valdė teisieji karaliai.